Seimas ėmėsi svarstyti Trišalėje taryboje aptartas Darbo kodekso pataisas. Premjeras Saulius Skvernelis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pageidavo, kad Seimas pritartų tik Trišalės tarybos pataisoms, su kuriomis Darbo kodeksas įsigaliotų nuo liepos.
Socialinės apsaugos ir darbo komitetas, vadovaujamas Algirdo Syso, premjero ir ministro nepaklausė, todėl valdantieji nori užkirsti joms kelią – siunčia pataisas į Trišalę tarybą.
Pataisos, kurioms komitetas pritarė (premjeras jų nenori):
1. Numatytas laikinojo įdarbinimo įmonių, kurios „nuomoja“ darbuotojus, licencijavimas.
2. Laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sutartyse turės būti numatyta darbo laiko norma ir režimas.
3. Laikinojo darbo naudotojas turėtų teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. Naudotojas yra ta įmonė, kuri „nuomojasi“ darbuotoją iš laikinojo įdarbinimo įmonės.
4. Laikinasis darbuotojas formaliai dirba laikinojo įdarbinimo įmonėje, tačiau jis „išnuomojamas“ kitai įmonei. Toks darbuotojas vieną savaitę gali būti siunčiamas padirbėti į vieną įmonę, kitą savaitę – į kitą. Tarp siuntimų kartais susidaro tarpas. Komitetas pritarė pataisai, kad per vieną mėnesį gali būti ne daugiau nei 5 darbo dienų neapmokamas laikotarpis.
5. Ketvirtadalis profesinės sąjungos narių gali paskelbti streiką, streiko metu streikuojantys darbuotojai negauna darbo užmokesčio. Dėl to sutarta. Bet komitetas dar pritarė nuostatai, kad streiko metu darbdavys negali priimti vienašališko sprendimo nutraukti įmonės ar padalinio veiklos, trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, sudaryti kitas sąlygas stabdyti įmonės ar padalinio veiklą. Darbdavys taip pat streiko metu negalėtų į streikuojančiųjų vietas priimti naujų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, jei paskelbiamas lokautas.
Lokautas yra laikinas streikuojančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymo sustabdymas. Taip elgtis galima, tik po 7 kalendorinių dienų nuo streiko pradžios.
6. Nustatyta, kad darbo ginčo metu, apsauga nuo atleidimo taikoma ne tik profesinės sąjungos vadovui ar darbo tarybos pirmininkui, bet apsauga išplėsta: dabar apsaugoti bus darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys. Tai gali būti ir profsąjungos vicepirmininkas, ir kiti asmenys, kurie dalyvauja ginče ir atstovauja darbuotojui.
7. Komitetas nori įpareigoti darbdavį mokėti 40 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją darbuotojui, kai darbdavys darbo santykių metu nenori, jog darbuotojas vykdytų savarankišką komercinę veiklą ar nedirbs kitam darbdaviui. Tai taikoma specifinių žinių turintiems darbuotojams.
8. Kai darbo santykiai pasibaigia ne dėl darbuotojo kaltės, bet darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, komitetas siūlo neriboti netesybų dydžio. Netesybos apskaičiuojamos darbuotojo vidutinį atlyginimą padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Netesybos pridedamos prie skolos.
9. Tais atvejais, kai Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine, ar žmonėms, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, jiems turėtų būti apmokama kaip už visą laiką.
Šios Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytos pataisos iš esmės sutampa su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymais, kurie buvo pateikti vetuojant Darbo kodeksą socialdemokratų vadovavimo Vyriausybei metu.
Tačiau šalies vadovės veto buvo atmestas. Vėliau Seimas atsižvelgė į keletą prezidentės pataisų, bet visų jų priimti nepanoro.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus laimėjo kritikuodama Darbo kodeksą, o laimėjusi jo įsigaliojimą atidėjo iki liepos mėnesio bei pavedė dėl šio kodekso derėtis Trišalėje taryboje.
Trišalėje taryboje darbuotojai ir darbdaviai pasiekė sutarimą kai kuriais klausimais, bet liko nemažai nuostatų, dėl kurių sutarimo nepasiekta – tai reiškia, kad šios nuostatos liks tokios, kokias priėmė A. Butkevičiaus vadovaujama dauguma.
Pataisos, dėl kurių sutarė Trišalė taryba (premjeras joms pritaria):
1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.
2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai.
3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.
4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.
5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.
6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.
7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.
8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.
9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.
10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.
11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.
12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.
13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.
14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.
15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.
16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.
17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.
18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.
19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.