Keisti alkoholio vartojimo viražai: ar bus peržengta sveiko proto riba

Ar „valstiečiai žalieji“, spaudžiantys Seimą įteisinti alkoholio ribojimus, neperžengė sveiko proto ribų, paaiškės tik balsuojant, tačiau daugumos parlamento frakcijų komentarai bent kol kas rodo, kad peržengė.

Visoms „valstiečių žaliųjų“ pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms neketina pritarti nė viena frakcija.

Konservatoriai ir socialdemokratai nesutinka su amžiaus, prekybos lauko kavinėse, renginiuose iš dalies reklamos draudimais, Lenkų rinkimų akcija abejoja dėl prekybos renginiuose, liberalai ir „Tvarka teisingumas“ – apskritai prieš.

Ramūnas Karbauskis pagrasino, jei koalicijos partneriai socialdemokratai nepalaikys griežtųjų ribojimo pataisų, gali būti sprendžiamas tolesnis bendros koalicijos likimas. Toks kategoriškas tonas ir mėginimai įvesti griežtus ribojimus jau turėjo įtakos „valstiečių žaliųjų“ ir jų lyderių reitingams. Savaitgalį paskelbta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad per mėnesį jie prarado 4 proc. rinkėjų. Tiesa, jų reitingai mažėja jau penktas mėnuo iš eilės ir nuo 25 proc. sausį beliko 17 proc. gegužę.

Nepasitenkinimas pasireiškė ne vien reitingų kritimu, „valstiečių žaliųjų“ noras tik drausti atsitrenkė į protesto akcijas.

Protesto koncertas „Laisvė rokenrolui“ – muzikantų atsakas į valdančiųjų planus apriboti alkoholio vartojimą renginiuose. Tai – ne vienintelis ribojimas, kurį ketina įteisinti Seimas, spaudžiamas „valstiečių žaliųjų“.

Kaip tik tuo metu jų kvietimu į Lietuvą atvykęs Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas paskelbė šaliai labai nepalankią prognozę – kiekvienas lietuvis pernai galėjo suvartoti per 16 litrų grynojo alkoholio. Jei skaičiuotume tik vyresnius nei 15 metų, kaip dažniausiai pateikia statistiniai duomenys, tai pagal šią prognozę kiekvienas lietuvis galėjo išgerti apie 18 litrų grynojo alkoholio. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra daugiau nei šimtas mililitrų degtinės kasdien.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išvada – esame labiausiai girtaujanti tauta pasaulyje. Bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie skaičiai – prognozė. Oficialių praėjusių metų duomenų Statistikos departamentas dar nėra pateikęs. Ekspertai sutinka – alkoholio suvartojame tikrai daug, tuo niekas neabejoja, tačiau tai, kad esame lyderiai, priklauso ir nuo to, kaip skaičiuojama.

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškina, kad Statistikos departamentai atskirų šalių alkoholio suvartojimą skaičiuoja skirtingais metodais.

„Yra bent penki skirtingi metodai, ir jie taikomi. Tai yra viena. Antras sudėtingumo lygmuo prasideda, kai pati PSO pradeda tuos skaičius kaitalioti tam, kad įvertintų šešėlinę ekonomiką, turistų srautus ir visus kitus skaičius. Trečias komplikuotumo lygmuo prisideda, kad dalis duomenų tos pačios PSO yra prognoziniai arba suskaičiuoti pagal formules. Turime tokią šitų duomenų košę“, – pasakoja Ž. Šilėnas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad skirtingose šalyse duomenys surenkami skirtingai.

„Yra daromos apklausos, o jos iš tiesų neparodo tikslios statistikos iki, sakykim, pardavimų, realių pardavimų, skaičiavimų, kurie vėlgi neparodo, kiek yra suvartota, o kiek parduota šalyje“, – aiškina M. Dubnikovas.

PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė tvirtina, kad šiuo atveju svarbus pats problemos mastas.

„Šalių metodikos gali skirtis, bet PSO nenaudoja apklausų duomenų alkoholio suvartojimo statistikai. Lietuva bet kuriuo atveju išliktų viena daugiausiai alkoholį vartojančių šalių“, – tikina pašnekovė.

Negana to, kad, anot PSO, lietuviai išgeria daugiausia pasaulyje, kasmet, organizacijos skaičiavimu, suvartojamo alkoholio kiekis mūsų šalyje didėja. Tačiau tokie skaičiavimai neatitinka tendencijos, kurią rodo mūsų Statistikos departamento duomenys.

Statistikos departamento Vidaus prekybos skyriaus vedėja Laima Brakauskienė sako, kad alkoholio pardavimų Lietuvoje mažėja.

„Žiūrim ir gamybos, ir importo, eksporto rodiklius, akcizų surinkimą, taip pat narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamento duomenis apie pardavimus, VMI duomenis apie pardavimus ir, analizuodami visus tuos skaičius, matome, kaip jau ir minėjau, per kelerius metus vykstančią mažėjimo tendenciją. Mažėja ir gamyba, mažėja akcizų surinkimas“, – pasakoja L. Brakauskienė.

Tiesa, departamentas į skaičiavimus neįtraukia šešėlinės rinkos, todėl natūralu, kad jų ir PSO duomenys apie suvartotą alkoholį skiriasi. Tačiau ekspertams nerimą kelia ne skaičiai, o priešingos tendencijos. Pasak Laisvosios rinkos instituto vadovo, tai reiškia, kad arba Lietuvoje daugėja šešėlinėje rinkoje įsigyjamų svaigalų, arba PSO duomenys nėra tikslūs.

„Išgeriame daug, bet tai jau mažėja. Jeigu atkreiptume dėmesį į rekomendacijas, kas yra siūloma įgyvendinti šalyse ir ką siūlo pati PSO, mes visus reikalavimus ar rekomendacijas jau esame įvykdę. Ir tai, ką siūlo valdžia dabar, yra absoliučiai griežčiausi reguliavimai visoje Europos Sąjungoje. Neproporcingai dideli, neproporcingai griežti“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad skaičiavimas, kiek vidutiniškai išgeria vienas žmogus, neturi būti vienintelis argumentas imtis alkoholio vartojimo griežtinimo.

„Mes turim pasižiūrėti, kaip keičiasi mūsų sveikatos rodikliai. Jeigu sveikatos rodikliai blogėtų, tai reikštų, kad situacija išties prastėja, o, jei gerėja, tai reikštų, kad situacija keičiasi ir vartojimas mažėja“, – aiškina ministras.

Ekspertai skaičiuoja, kad Lietuva jau dabar yra viena iš labiausiai alkoholio vartojimą ribojančių šalių, tačiau siekiamų teigiamų rezultatų tai neduoda, nes, jei vertinsime PSO duomenis, tai draudimų rezultatas – priešingas, išgeriama vis daugiau, jei Statistikos departamento skaičiavimus – alkoholio vartojimo mažėjimas pastebimas, bet jis nėra ryškus. Be to, specialistai sako, kad reikia ne aklai drausti, o ieškoti tokių priemonių, kurios realiai mažintų vartojimą. Ministras tikina, kad planuose – ne vien tik alkoholio draudimai.

„Visuomenės sveikatingumo fonde yra numatyta (lėšų – LRT.lt) ir socialinei reklamai, ir nevyriausybinėms organizacijoms remti, be to, planuojamos priemonės su Švietimo ministerija dėl sveikos gyvensenos ugdymo mokykloje, dėl fizinio užimtumo. Toliau – priemonės, skirtos tam tikrai grupei, turinčiai rimtų problemų: ir gydymo metodikų peržiūra, ir priklausomybių konsultantai“, – sako A. Veryga.

Ministras taip pat sako, kad alkoholio vartojimo kultūra turi keistis. Tai, kad kyla diskusijų, A. Verygos įsitikinimu, parodo, jog žmonės neįsivaizduoja laisvalaikio be alkoholio, ir tai reikia keisti.

Statistikos departamentas oficialius 2016 metų duomenis skelbs paskutinę šio mėnesio dieną, o PSO ekspertai į Lietuvą vėl atvykti žada birželį. Tada galbūt ir pamatysime, kaip nauji duomenys pakeis valdančiųjų užmojus.