„Gavau laišką iš „Sodros“, kad mano atlyginimas mažas, kad gal slepiu mokesčius ar gaunu „vokelyje“. Pataria kreiptis į darbdavį, kad darbo užmokestis būtų išmokamas oficialiai. Kaip man reikalauti ir iš ko, jei dirbu pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuojamus projektus, o jie patys, juos tvirtindami, net neskiria „minimumo““?, - DELFI pasakojo Krosnos (Lazdijų raj.) miestelio bendruomenės Vaikų dienos centro darbuotoja R.K. (moters vardas ir pavardė neviešinami jos prašymu).
Moteris viena pirmųjų gavo nuo šio pirmadienio pradėtus siųsti „Sodros“ laiškus „vyšniniuose“ vokuose, kuriais 140 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių Lietuvos piliečių informuojami apie per 2016 metus nesukauptą vienerių metų stažą. „Sodra“ teigia šia informacine kampanija norinti paraginti potencialiai nelegalias pajamas gaunančius žmones išeiti iš šešėlio.
Siunčia pas darbdavį
Moters teigimu, jai adresuotame „Sodros“ laiške nurodoma, kad jos pajamos, įvertinant minimalią mėnesinę algą, per metus turėtų siekti 4380 eurų. „O mano išeina tik 2780 eurų, nes negaunu net minimumo”, - kalbėjo ji.
Tame pačiame laiške „Sodra“ patarė, kaip pagerinti savo situaciją. „Ten rašoma: „Kreiptis į darbdavį ir reikalauti, kad visas jūsų dirbamas laikas būtų apskaitomas“. Bet jeigu ministerija tik tiek pinigų man skiria, tai automatiškai darbo laikas trumpėja. Aš nedirbsiu aštuonių valandų už 0,75 etato, nes būtent tiek išeina pagal numatytas lėšas. O buvo metai, kai pagal skiriamą finansavimą turėjau tik 0,5 etato“, - aiškino pašnekovė.
Į prašymą neatsižvelgė
DELFI pašnekovė pasakojo bendruomenės Vaikų dienos centre dirbanti nuo 2008 metų. Šios, kaip ir kitų panašių įstaigų, veikla remiama SADM pagal Vaikų dienos centrų finansavimo programą, kuriai gauti vietos bendruomenės teikia paraiškas.Prie Vaikų dienos centro išlaikymo prisideda ir pati bendruomenė bei vietos savivaldybė.
2016-2018 metų finansavimo laikotarpiui Krosnos Vaikų dienos centras prašė kasmetinės 10,8 tūkst. eurų paramos, kuri leistų užtikrinti 15-os čia besilankančių vaikų iš socialinės rizikos, daugiavaikių bei skurdžių šeimų maitinimą, priežiūrą, laisvalaikį, taip pat atlyginimą vienintelei darbuotojai. SADM sprendimu, paramai minimam laikotarpiui numatyta kasmet skirti mažesnę sumą - 8641 eurą.
Pasak pašnekovės, darbo užmokestis projekte dalyvaujantiems darbuotojams negali būti didesnis kaip30 proc. paramos sumos, todėl moteris tikino su vaikais dirbanti viena – daugiau žmonių iš skiriamų pinigų išlaikyti esą nepavyktų.
Galėtų mokėti daugiau
DELFI klausė SADM, kodėl, skirdama projektinį finansavimą, ministerija nenumato darbuotojų apmokėjimui bent minimalaus atlyginimo. Pasak ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorės Dainos Urbonaitienės, pagal vaikų dienos centrų veiklos finansavimo 2016-2018 metų konkurso nuostatus, projekto administravimui (projekto vadovo ir buhalterio darbo užmokesčiui) gali būti skiriama iki 30 procentų nuo visam projektui skiriamos sumos (maksimali vienam projektui skiriama yra 14,5 tūkst. eurų vieneriems metams). „Tačiau tiesiogiai su vaikais dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui gali būti skiriama iki 70 procentų visų projektui skiriamų lėšų“, - nurodė ji.
Kaip aiškino D. Urbonaitienė, teikdami paraiškas, vaikų dienos centrai savarankiškai planuoja savo projektines veiklas ir numato joms įgyvendinti reikalingas lėšas. „Konkurse dalyvaujantis vaikų dienos centras gauna finansavimą priklausomai nuo jų teiktos paraiškos įvertinimo (nebūtinai maksimalią sumą) ir atitinkamai tikslina veiklos planus bei sąmatas, patvirtindamas, kad sugebės tinkamai įgyvendinti projektą. Be to, dalyvaudami konkurse, vaikų dienos centrai įsipareigoja prisidėti 10 procentų savo ar kitų teisėtų lėšų projektinėms veikloms įgyvendinti“, - teigė SADM atstovė.
Ne gyvenimas, bet buvimas
Su DELFI bendravusi Krosnos Vaikų dienos centro darbuotoja tvirtino, kad iš jų įstaigai skiriamos paramos mokėti didesnį atlyginimą nėra galimybės. „Visą laiką kartojasi tas pats: sumos, kurios prašei, niekados neduoda, visada automatiškai ją kažkiek sumažina. Ir paskui tuos pinigus turi visiems metams išsidėstyti. Pavyzdžiui, šiais metais, kadangi skirtas 8641 euras, o parama pradėta teikti tik nuo vasario, sumą dalijome tik 11-kai mėnesių. Išeina, kad mano atlyginimas – 239 eurai „ant popieriaus“, o kaip projekto vadovė iš viso pinigų negaunu. Ir šitaip – kas metai“, - pasakojo moteris.
Jos teigimu, skirdama finansavimą, SADM neatsižvelgia į valstybės sprendimus dėl minimalios algos pokyčių ir kasmet numato tą pačią paramos sumą. „2016 metų pradžioje prašėme bent jau „ant popieriaus“ skirti "minimumą" dirbančiam žmogui. Tačiau – nieko“, - kalbėjo centro darbuotoja.
Ar įmanoma išgyventi iš tokio atlyginimo? Krosnos Vaikų dienos centro darbuotoja tvirtino: „Mes ne išgyvename, bet būname“.
Penkis vaikus turinti moteris aiškino, kad jos gaunamą vos kelių šimtų eurų atlyginimą šeima atiduoda už komunalinius mokesčius. Verčiamasi iš neįgalumą turinčio sutuoktinio pašalpos bei namų ūkio. „Ačiū dievui, bent mano vaikai geri, nereiklūs, supranta. Trys iš jų jau savarankiški, o mergaitė dar moksleivė“, - pasakojo pašnekovė.
Paklausta, kas būtų, jei Krosnos miestelio bendruomenės komitetas nuspręstų nebetęsti Vaikų dienos centro veiklos, ji atsakė trumpai: „Tada viskas – liekame be darbo“.