Tvora trukdo patekti prie ežero
Trakų rajone tyvuliuojantis Margio ežeras vilioja kerinčiu savo grožiu ir ramybe. Tačiau šioje vietoje turintys savo sklypus ežeru nenori dalintis su poilsiautojais. Kaip tik todėl prie šio ežero prieiti labai sudėtinga. Ir būtent tai lemia, kad dažnai šiai teritorijai klijuojama turtuolių rezervato etiketė.
Nuo Markutiškių kelio norėdami prieiti prie ežero su sunkumais susidūrė ir DELFI žurnalistai – kelią pastojo didžiulį plotą apimanti aukšta metalinė tvora miške. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad miške tvorų būti negali. Tiek Miškų įstatymas, tiek aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės užtikrina laisvą žmonių patekimą į mišką.
Tvora juosia net kelis žemės sklypus. Registrų centras DELFI suteikė informaciją, kas yra jų savininkai: Saulius Junda, Viktoras Junda, Darius Junda, Anatolij Kiseliov, Valentina Kiseliova, Giedrius Junda.
Kone daugiausia žemės šioje teritorijoje priklauso verslininkui V. Jundai. Jis yra UAB „Stiebas“ direktorius. Ši įmonė užsiima statybų darbais.
Aptvaras, kuriame gyvūnų nėra
Teritorija prie Margio ežero jau sulaukė ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų vizito. Šios tarnybos direktorius Paulius Zolubas DELFI informavo apie tyrimo rezultatus.
„Atliekant tyrimą nustatyta, kad minėtoje teritorijoje Trakų rajono savivaldybės administracija 2015-12-18 įsakymu apribojo fizinių asmenų lankymąsi žemės sklypuose Trakų r., o 2011-06-30 Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (…) nuostatomis išdavė leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Patikrinus situaciją vietoje Tarnyba kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašumu patikrinti ir įvertinti, ar Trakų r. įrengtas aptvaras danieliams laikyti atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus ir yra naudojamas pagal paskirtį“, - teigiama P. Zolubo pasirašytame rašte.
Aptvaras bus įvertintas, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių jame nėra, kadangi aptverta tik ta miško dalis, kuri yra arčiau kelio. Lauku paėjus toliau tvora pasibaigia. Todėl žvėrims laikyti jis nėra pritaikytas, kadangi laukiniai gyvūnai tiesiog išsivaikščiotų.
Valstybinei miškų tarnybai taip pat kilo klausimų, kodėl šiuose sklypuose buvo pakeista žemės paskirtis. „Tarnyba taip pat kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu suteikti paslaugą ir informuoti, kokiais dokumentais vadovaujantis, formuojant minėtus žemės sklypus Trakų r. Markutiškių k. buvo pakeista miško žemės paskirtis ir naudojimo būdai“, - DELFI informavo P. Zolubas.
Teritoriją aplankys aplinkosaugininkai
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Darius Simonavičius patvirtino, kad netrukus bus atliktas neplaninis patikrinimas, o nustačius, kad aptvaras įrengtas aptveriant mišką yra nenaudojamas metus ir daugiau, bus kreipiamasi į savivaldybę su prašymu panaikinti sprendimą, ribojantį žmonių lankymąsi miške.
Trakų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila DELFI informavo, kad savivaldybė svarstys galimybę panaikinti įsakymą, leidžiantį aptverti mišką.
„Trakų rajono savivaldybė nagrinės įsakymo dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo panaikinimo galimybę išsiaiškinusi aplinkybes su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri, vadovaujantis laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, išduoda leidimus laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje“, - sakė P. Montvila.
Be to, aplinkosaugininkai šiuo metu aiškinasi, ar vandens telkinys iškastas teisėtai. Pareigūnai atlieka tyrimą, ar kūdra nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų.
Iš visų žemės sklypų savininkų DELFI susisiekti pavyko tik su V. Junda. Jis telefonu pateikė labai lakonišką atsakymą: „Čia viskas ne taip, kaip atrodo. Iš kur jūs tai ištraukėte? Jūs klystate. Tai kas, kad pradėtas tyrimas, visus mus tiria – ir jus, ir mus. Labai negražiai elgiatės, šitaip negalima.“
Kai valstybinės institucijos įvertins tvoros teisėtumą ir priims sprendimus, apie tai DELFI informuos savo skaitytojus.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba tada, kai statybos prasidėjo be leidimų, taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.