Socialdemokratai ir konservatoriai taip pat vos nesusitarė dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui pratęsimo: koją pakišo tik tai, kad socialdemokratai nori nuolatinio mažesnio PVM šildymui ir jiems neparanku balsuoti už konservatorių pasiūlymą, kai tai yra socialdemokratų programos dalis.
Išskyrė konservatorių ir socdemę
Štai čia antradienį ir įsikišo premjeras Saulius Skvernelis, kai tik pamatė, jog plenarinių posėdžių salėje konservatorius Mykolas Majauskas, inicijavęs PVM lengvatos šildymui pratęsimą, priėjo pasitarti su socialdemokratų frakcijos seniūne Irena Šiauliene.
„Stovėdamas šalia mačiau, kaip M. Majauskas atėjo iki I. Šiaulienės kažką pasitarti. Žiūriu, kad už M. Majausko stovi Algirdas Butkevičius ir žiūri didelėmis akim. Paskui jis atėjo prie I. Šiaulienės kartu su S. Skverneliu, kuris paklausė: „Tai kas čia dabar vyksta?“ Jinai kažką sako: „Oi, ne, ne, balsuosim kaip susitarėm“, - pasakojo vienas situaciją stebėjęs Seimo narys.
I. Šiaulienė sako, kad premjeras nenutraukė jos pokalbio su M. Majausku, tik pasišaipė, kad štai ir ji susitikinėja su konservatoriais. Kaip žinoma, kartais S. Skverneliui priekaištaujama dėl jo susitikimų su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
„Aš nuolat bendrauju su skirtingomis frakcijomis, ieškodamas sutarimo. Manau, kad politikoje tai labai svarbu“, - sakė M. Majauskas, bet plačiau pokalbių nekomentavo.
Pasak I. Šiaulienės, pokalbis iš tiesų vyko dėl PVM lengvatos šildymui, bet esą pritarti M. Majausko pasiūlytam variantui nebuvo prasmės, nes mokestiniai įstatymai šiaip ar taip įsigalioja po kurio laiko. Be to, ji sako, kad valdantieji nutarė išplėsti galimybę žmonėms gauti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį iš savivaldybių – dabar bus nustatyta, kad jei šioms išlaidoms namų ūkis išleidžia daugiau nei 15 proc. savo pajamų, vadinasi, galima prašyti kompensacijos.
Naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas siekia nuolatinio mažesnio PVM tarifo šildymui, bet jis nebūtinai ras palaikymą savo frakcijoje Seime.
I. Šiaulienė teigia, kad Finansų ministerija planuoja iš esmės įvertinti visas lengvatas Lietuvoje ir tuomet bus sprendžiama, ar reikia nuolatinio mažesnio tarifo šildymui, ar ne.
Kur prakišo valstiečiai
Neoficialiais duomenimis, tam tikros koordinacijos tarp socdemų ir konservatorių kai kada esama, nes kai kurie valstiečių tikslai jiems atrodo neadekvatūs.
Pavyzdžiui, konservatoriams ir socialdemokratams visiškai nepatiko valstiečių užsidegimas depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, nes, politikų nuomone, komisijos darbo kokybė nepriklauso nuo to, ar joje dirba partijų atstovai, ar ne. Priešingai, jie mano, kad partijų atstovai kontroliuoja vieni kitus. Tiesa, šiuo klausimu išsiskiria pirmą kadenciją Seime dirbantis konservatorius Tadas Langaitis, jis mąsto panašiai kaip valstiečiai.
Prieš tokias pataisas balsavo arba susilaikė 22 konservatoriai, 11 socialdemokratų, 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių, 10 liberalų, 6 tvarkiečiai ir net 7 valstiečiai.
Nepavyko valstiečiams nustatyti ir akcinių bendrovių vadovų kadencijų ribojimų, kai daugiau kaip pusė tokios bendrovės akcijų priklauso valstybei. Tai buvo prezidentės siūlymas, bet, pavyzdžiui, konservatoriai su socialdemokratais mano, jog toks reguliavimas niekur pasaulyje neregėtas.
Balsuojant dėl šito konservatoriai, socialdemokratai, liberalai, tvarkiečiai ir lenkai masiškai traukė Seimo narių korteles, todėl nebuvo reikiamo kvorumo. Dėl šios įstatymo buvo balsuojama net kelis kartus.
Praskrido ir valstiečio Kęstučio Mažeikos pristatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisa, kuria norima nurodyti, kad 30 proc. mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius keliautų į savivaldybės biudžetą, o 70 proc. – į valstybės. Dabar yra atvirkščiai. Be to, šiuo įstatymu mokesčio tarifai gana daug didinami. Šioms pataisoms pritarė net ne visi valstiečiai.
„Šitas sinchroniškas konservatorių ir socialdemokratų balsavimas dėl vienų ar kitų įstatymų projektų, ypač, jei tai susiję su partinių galių sumažinimu (ar kalbama apie Vyriausiąją rinkimų komisiją, ar apie akcines bendroves), panaikina ideologinius skirtumus, suveikia bendras interesas – bet kokia kaina išsaugoti savo galias, nes jiems buvo įprasta, kad nepaisant rinkimų galios svertai išlikdavo arba pas konservatorius, arba pas socialdemokratus. Juos ta galių pusiausvyra tenkina“, - sako valstiečių atstovas Povilas Urbšys.
„Manyčiau, kad esmė yra ne ta, kad kas su kuo balsuoja, bet tai, kiek balsavimo rezultatas yra teisingas ir perspektyvus valstybės raidos požiūriu. Šiaip ar taip man ne visi valstiečių siūlymai yra idealūs, kaip ir mūsų pačių. Reikia žiūrėti iš tos pusės", - sako socialdemokratė I. Šiaulienė.