Tokia diskusija kilo svarstant vieną naujo Darbo kodekso straipsnį, kuris aptaria atvejį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pasibaigia darbo santykiai, o darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju.
Naujame ir atidėtame Darbo kodekse buvo numatyta, kad kai darbdavys delsia atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, jis privalo išmokėti pradelstą atlyginimą ir netesybas, bet netesybos negali viršyti 3 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Trišalėje taryboje, kuri sudaryta iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų, dėl šios nuostatos nebuvo sutarta, fiksuotos atskirosios nuomonės. Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs, kad Seime jokios kitos pataisos, išskyrus sutartos Trišalėje taryboje, teikiamos nebūtų. Panašų prašymą yra išsakęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Algirdo Syso vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas vis tik nusprendė pritarti konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pataisai, kuri sutampa su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto nuostatai, kad netesybų dydis turėtų būti neribojamas. Ši nuostata Trišalėje taryboje sutarimo nerado.
Profesinių sąjungų advokatas Nerijus Kasiliauskas teigė, kad netesybų neribojimas itin svarbus dėl to, kad gavę ieškinį teismai paskuba nagrinėti darbo ginčų bylas, nes puikiai suvokia, kad darbdaviui kapsi netesybų pinigai.
Netesybos apskaičiuojamos taip: darbuotojo vidutinis darbo užmokestis padauginamas iš uždelstų mėnesių skaičiaus.
„Dirbu darbo ginčų komisijoje. Norėčiau pasakyti iš praktikos: iš tikrųjų 95 proc. bylų yra dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Problema yra labai didelė“, - sakė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos teisininkė D. Jakutavičė.
„Mastas atlyginimų nemokėjimo yra labai didelis“, - teigia ji, pridurdama, kad darbdaviai būna linkę tartis, kai sužino, kad kuo ilgiau tęs procesą ir nemokės, tuo labiau nukentės.
„Darbdaviai linkę tartis, kai sužino, kas jų laukia, kiek reikės daug permokėti, jeigu jie tęs nemokėjimus. Jie linkę tada tartis ir susitarti bei išmokėti greičiau darbuotojams uždelstus pinigus“, - teigė D. Jakutavičė.
Darbdaviai įteisinti šios nuostatos nenorėjo, jie siekė pasilikti prie nuostatos, kad netesybų dydis turi būti apribojamas ties 3 mėnesiais. Netesybos pridedamos prie darbdavio skolos darbuotojui, su kuriuo neatsiskaityta.
„Noriu pasakyti, kad kitą kartą neišmokama ne dėl to, kad tas darbdavys blogas, bet kad vyksta ginčas, ar mokėti, ar nemokėti. Yra ir tokia situacija“, - teigė Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
„Aš pasiūlyčiau: vykdys ministerija monitoringą. Jeigu iš tikrųjų matys, kad ta situacija yra piktnaudžiaujama... Mes nekalbame apie skolos nesumokėjimą. Siūlyčiau palikti tuos 3 mėnesius ir tada žiūrėti“, - svarstė Andrus Romanovskis.
Konservatorius R.J. Dagys sako, kad palikti netesybų apribojimo negalima, nes darbdavys nesumokėdamas atlyginimo pasibaigus darbo santykiams, kai nėra jokios darbuotojo kaltės, iš esmės nusavina žmogaus pinigus.
„Jeigu delspinigiai, tai delspinigiai, tu moki juos. Juk išeina, kad tu nusavini uždirbtus darbuotojo pinigus spręsdamas įmonės reikalus – ar dėl objektyvių priežasčių, ar kitaip. Tu iš esmė gauni kreditą iš darbuotojų ir už tą kreditą nemoki palūkanų“, - sako R.J. Dagys.
„Sąžiningi darbdaviai tuo nepiktnaudžiauja, bet aš pats esu susidūręs, kad daug darbdavių mėgino taip spręsti savo įmonių kreditavimo klausimą krizės sąlygomis. Ramybės sąlygomis to mažiau“, - pridūrė konservatorius.
Komitetas šio politiko pataisai pritarta, nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas siūlė likti prie Trišalės tarybos nuostatų – esą pritariama tik tam, kas sutarta, o visa kita lieka už borto.
Tiesa, pats valstiečių atstovas išsako labai dviprasmišką poziciją: jis sutinka, kad ši nuostata naudingiausia darbdaviams, kurie nemoka darbo užmokesčio savo darbuotojams, kai pasibaigia darbo santykiai ne dėl darbuotojo kaltės, bet mano, kad vis tiek reikėtų balsuoti taip, kaip nenaudinga darbuotojams.
„Nepūskime miglos. Akivaizdu, kad šią nuostatą išsiderėjo darbdaviai ir ji reikalinga darbdaviams. Labai gerai. Aš tai suprasdamas, suprasdamas bendrą kontekstą balsuosiu prieš. Visi viską supranta, kad tai yra darbuotojų nuolaida darbdaviams“, - sakė T. Tomilinas.
Tačiau kiti Seimo nariai jį pataisė, kad tokio sutarimo nebuvo – profsąjungos kategoriškai priešinosi netesybų apribojimui ir buvo fiksuotos atskirosios nuomonės.
DELFI primena, kad valdančiosios koalicijos partneriai – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija – sutarė pateikti Darbo kodekso pataisas Seimui.
Naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas ne kartą sakė, kad, jo nuomone, socdemams nereikėtų antrą kartą lipti ant to paties grėblio ir pritarti socialiai nejautriam Darbo kodeksui, kuris iš dalies galėjo lemti šios partijos pralaimėjimą Seimo rinkimuose.
2016 m. liepos mėnesio atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, nepalankiai Darbo kodeksą vertino 50,7 proc. gyventojų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc., greičiau palankiai – 2,7 proc., palankiai – 1,4 proc.
Naujasis Darbo kodeksas buvo priimtas praėjusios kadencijos Seimo, bet prezidentė D. Grybauskaitė jį vetavo ir pateikė savo siūlymus. Tačiau šalies vadovės veto buvo atmestas. Vėliau Seimas atsižvelgė į keletą prezidentės pataisų, bet visų jų priimti nepanoro.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus laimėjo kritikuodama Darbo kodeksą, o laimėjusi jo įsigaliojimą atidėjo iki liepos mėnesio bei pavedė dėl šio kodekso derėtis Trišalėje taryboje.
Trišalėje taryboje darbuotojai ir darbdaviai pasiekė sutarimą kai kuriais klausimais, bet liko nemažai nuostatų, dėl kurių sutarimo nepasiekta – tai reiškia, kad šios nuostatos liks tokios, kokias priėmė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama dauguma.