Sostinei atiteko Lentvario vandenvietė, dalis naujų gatvių, 120 hektarų Lentvario girininkijos. Tuo tarpu pats miestelis, kurį žadėta jungti prie Vilniaus nuo 1970 metų, tarsi pamestinukas paliktas Trakų savivaldybei. Pamatę tai lentvariškiai pakilo į "šventąjį karą" dėl savo miesto statuso - panūdo būti priskirti Vilniui.
Kodėl?
Ilgus metus tikro šeimininko neturėjęs Lentvaris gyveno vis prasčiau. Kasmet vis labiau klaipėsi šaligatviai, gilėjo duobės ant kelių pagrindinių gatvių asfalto, užgeso paskutinės miestelį apšvietusios lempos. Lentvario gerove besirūpinančios įmonės klimpo į skolas, o jų naštą nesidrovėdamos krovė ant gyventojų pečių. Lentvaris it rakštis buvo ir Trakų savivaldybei, kuri, girdėdama pažadus, kad miestas ryt poryt bus priskirtas sostinei, neskyrė lėšų jo gerovei kurti.
Taip per keletą metų Lentvaris, turintis gražią istorinę praeitį, turtingą gamtą, tapo landynių simboliu. Jame klesti narkomanija, girtavimas, nusikalstamumas. Mieste, kuriame gyvena daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių, dirba vos 13 policijos pareigūnų.
Gyventojų bendruomenė ėmėsi pilietinės iniciatyvos, ne kartą ir ne du teikė pasiūlymus, prašymus, reikalavimus Trakų savivaldybei, tačiau nei idėjų, nei sprendimų, o juo labiau lėšų Lentvaris iki šiol nesulaukė.
Norą tapti vilniečiais lentvariškiai grindžia tuo, kad apie 80 procentų miesto gyventojų dirba sostinėje, tad fizinių asmenų pajamų mokestis lieka Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui.
Monopolininkas
Bene daugiausia Lentvario gyventojai kentėjo dėl komunalinio ūkio valdininkų savivalės. Komunalinių paslaugų tiekėjai nepateikia vartotojams sutarčių, o tos, kurios pateikiamos, nevykdomos sąžiningai. Savivaldybė savo ruožtu netvirtina paslaugų teikimo sutarčių ir taisyklių. Todėl komunalininkams sudarytos sąlygos imti mokesčius ir už neatliktas paslaugas.
Nuo 1997 metų lentvariškiai sukaupė didžiulį susirašinėjimo su valdiškomis įstaigomis archyvą. Gyventojų skunduose - komunalininkų savavaldžiavimas, neteisėtų mokesčių rinkliavos. Uždaroji akcinė bendrovė Lentvario komunalinis ūkis miestelėnų problemas pradėjo spręsti teismuose, keldama civilinius ieškinius.
Tik ne viskas sėkmingai klostėsi: jų ieškiniai teismuose būdavo atmetami kaip nepagrįsti. Vyriausybės norminiai aktai byloja, kad paslaugų teikimo įmonių bei gyvenamųjų patalpų savininkų santykiai turi būti grindžiami sutartimis. Deja, tokių sutarčių miesto komunalininkai su gyventojais nebuvo sudarę - mokesčius skaičiavo neteisėtai. Juolab Lentvario komunalinis ūkis neatliko jokių remonto darbų, nesuteikė jokių paslaugų, tik vienašališkai, laiminant Trakų rajono savivaldybei, mėgino išsireikalauti mokesčius. Buvo nemažai atvejų, kai ieškovas - Lentvario komunalinis ūkis - pats atsisakė savo ieškinio.