Ne veltui vienu garsiausių Lietuvos archeologų vadinamas A. Kuncevičius yra daugiausiai kapų ištyrinėjęs mokslininkas.
Pagarsėjęs kaip Senųjų Trakų pilies tyrinėtojas, kasinėjęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, didžiausio pasisiekimo jis sulaukė 2003–2011 metais, kai kasinėjimų Dubingių piliavietėje metu kartu su kitais archeologais rado bene garsiausių LDK didikų, netgi šalies valdovais tituluotų Radvilų palaikus.
„Kiekvienas piliakalnis turi savo istoriją, didžioji dalis piliakalnių naudota iki Žalgirio mūšio ir tik nedidelė dalis naudoti kaip dvarai, tarp jų ir Dubingiai. Kiekvienas archeologas žino, kad Dubingiai susiję su Radvilomis, o mes kaip tik ieškojome vietos, kur galima vykdyti studentų praktiką.
Nusprendėme patyrinėti dar Vytauto Didžiojo statytos bažnyčios griuvėsius. Kalvos viduryje išsikasėme dievo stalą ir po grindimis radome kolektyvinį palaidojimą“, – apie aštuonių žmonių palaikų radinį dėžėje pasakojo archeologas.
Bijodami apsirikti, archeologai savo radinio negarsino iki 2005 m. gegužės 2 d. Sugretinus įvairius antropometrinius, istorinius, ikonografinius duomenis nustatyta, kad bažnyčioje buvo palaidoti mažametis Mikalojus Radvila, Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sapkova, Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidlovecka-Radvilienė, Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus ir žmona Elena Hlebovičaitė, vaikaitis Jonušas Radvila.
2009 m. rugsėjį įvyko atsisveikinimo su Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija, o už tiriamąją veiklą A. Kuncevičiui kartu su Rimantu Jankausku ir Rimvydu Laužiku skirta Nacionalinė mokslo pažangos premija.
Labiausiai apleistas objektas Lietuvoje
Archeologo manymu, Lietuvoje yra išties daug gerų piliakalnių tyrinėtojų, ištyrusių kadaise Lietuvos gynybos ramsčiu vadintas piliavietes, tad itin skaudu paradoksalu, kad svarbiausia šalies kalva – Gedimino pilies kalnas – tiesiog yra akyse.
Kultūros istoriko A. Švedo paklustas, kas nutiko su Gedimino kalnu, kas padaryta ne taip ir kas gali nutikti, A. Kuncevičius neslėpė nusivylimo.
„Jei manęs paklausia, kas yra labiausiai apleistas objektas paminklosaugine prasme, be abejonės tai yra Gedimino pilies kalnas“, – sakė archeologas.
Ir nors visuomenėje iki šiol sklando gajūs mitai, kad dėl kalno irimo esą galima kaltinti tik daugiau nei šimtmetį čia žaliavusių medžių iškirtimą, archeologas atskleidė ir banalesnę priežastį – ilgą laiką kalnas buvo tiesiog pernelyg apleistas.
Jis priminė, kad po Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje pasamdyti bedarbiai išvežė didelę dalį tuomet tiesiog griuvenomis laikytų kultūrinių sluoksnių, tad net esą nėra daug vietų, kur galima kasinėti. Be to, daugelio praeityje vykusių kasinėjimų duomenų tiesiog nebėra.
„Kasinėjo prieš karą – radiniai išsibarstė, dienoraštis pražuvo, kasinėjo ir po karo, bet neparašė ataskaitų. Tad dabar matome XV a. Vytauto pilies mūrą, o kaip atrodė Gedimino laikais – nežinome“, – teigė A. Kuncevičius. Jis piktinosi, kad Gedimino pilies kalne į paminklosaugą kurį laiką iš viso niekas nekreipė dėmesio.
„Darė kas kaip norėjo. O dėl klausimo ar nugrius, tai atsakymas paprastas: geologai profesionalai sako, kad kalnas nenugrius, nes pagrindas yra stabilus“, – sakė archeologas. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kasinėjant aikštelės centre rasti žmonių, tikėtina, 1863 m. sukilimo lyderių Lietuvoje Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai.
„Jie rasti dviejų metrų gylyje. Tiek XX amžiuje supilta visokio šlamšto – atsirado keltuvas, užpylė žemes ant šlaito. Ir nelabai kas prisipažįsta, o kalnas veikia kaip sverto principas: jei per daug – nusimeta, nusipurto kaip avinėlis“, – sakė A. Kuncevičius.
Neklausia specialistų nuomonės
Jo manymu, nerimą kelia tai, kad daug metų kalnas neturėjo vieno šeimininko, nesitarta su specialistais ir trūko atsakomybės.
„Dar kitas dalykas, dabar vykstantys projektai iš dalies yra eksperimentavimas: nukas gruntą, padarys rėmus, kur privers akmenų, palauks, kol praeis žiema ir apželdins velėna.
Man keista, kad į šį procesą neįsijungia profesionalai, kurie tvarkė piliakalnius. O ir iš užsienio nekviečia. Nieko neturiu prieš vietinius specialistus, bet Gedimino kalnas yra didesnis ir stipresnis simbolis, reikia bendrų didesnių pastangų, o ne eksperimentavimo“, – sakė archeologas.