„Lietuva dėl tokio kiekio universitetų yra visiškame užribyje. Todėl universitetų konsolidacija turi būti įgyvendinama kuo greičiau“, – susitikimo metu su vyriausybės kanclere Milda Dargužaite ir ministro pirmininko patarėja Une Kaunaite kalbėjo T. Weko.
Siekdamas paremti savo teiginį EBPO ekspertas pasidalino 2016 m. tyrimų duomenimis, rodančiais, kad Lietuvoje 10 tūkst. studentų tenka vidutiniškai 2,9 aukštojo mokslo institucijos, kai tuo tarpu Suomijoje – 1,2, o Airijoje – 1,1. Kitos tyrime dalyvavusios šalys turi mažiau nei 1 instituciją tokiam kiekiui studentų. Pavyzdžiui, Olandijoje, kurioje aukštojo mokslo konsolidacijos procesas yra tęstinis, 10 tūkst. studentų tenka vos 0,6 institucijos, rašoma pranešime žinisklaidai.
Drauge su T. Weko aptarti Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo sistemų reformų tendencijas į vyriausybę atvyko ir Suomijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos patarėjas aukštojo mokslo klausimais Tomio Haloneno. Kalbėdamas apie Suomijos aukštųjų mokyklų konsolidavimo procesą T. Haloneno pabrėžė, kad Suomija nuo 2009 m. aktyviai įgyvendina aukštojo mokslo reformą ir šiuo metu ruošiasi jau antrajam konsolidacijos etapui.
„Universitetų konsolidacija yra būtina, norint efektyviai valdyti švietimo įstaigų finansus ir kartu konsoliduoti mokslinį potencialą“, – įžvalgomis dalinosi T. Weko.
Pasak vyriausybės kanclerės M. Dargužaitės, Lietuvos aukštųjų mokyklų konsolidacija turėtų prisidėti prie šios vyriausybės vieno iš prioritetinių darbų – švietimo ir mokslo finansavimo pertvarkos – įgyvendinimo.
Susitikime taip pat buvo aptartas pedagogų rengimo klausimas Lietuvoje, kuris tiek Suomijos, tiek EBPO atstovui atrodo vienas svarbiausių, kalbant apie švietimo reformą apskritai.
Anot EBPO atstovo T. Weko, pasaulinė praktika rodo, kad specializuoti pedagogų rengimo universitetai yra atgyvenusi praktika, toks modelis jau nebeveikia, todėl Lietuvai reikia ieškoti kitų kelių. Pažangios valstybės vis daugiau dėmesio skiria pedagogų praktiniam parengimui, šios profesijos prestižo kėlimui ir jaunų kvalifikuotų specialistų pritraukimui.
„Senas modelis neveikia, jis „sulūžęs“, negalite jo tęsti. Jums reikia sukurti naujas mokymo tradicijas, suteikti daugiau laivės pedagogams mokymo procese. Lietuvai būtų tikslinga inicijuotų tikslines pedagogų rengimo programas, kurios padėtų atrasti daugiau alternatyvių kelių, kaip specialistus pritraukti dirbti mokytojais ir kartu šią profesiją daryti patrauklią jaunimui“, – teigė T. Weko.
T. Weko yra ekspertų grupės, 2017 m. rengusios EBPO rekomendacijas ir ataskaitą apie Lietuvos švietimą, vadovas.