G. Landsbergis: trintis yra tarp liberalų ir Baudžiamojo kodekso
Ir nors tiek Liberalų sąjūdžio (LS), tiek Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos vadovybės neigia pašlijusius politinius santykius, viešai matomi faktai sako priešingai – Seimo politinės dešinės partnerių meilė vėsta su kiekviena diena.
„Nėra jokios konservatorių trinties su liberalais. Yra liberalų trintis su Baudžiamuoju kodeksu“, - taip DELFI rėžė TS – LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, paklaustas, kokia juoda katė prabėgo tarp dviejų politinių partijų.
„Nėra man Gabrielius Landsbergis autoritetas, ir ne jam man patarinėti, ką man daryti. Nėra jis teisėjas Lietuvoje, yra dar kol kas ir be jo teisėjų“, - į viešus konservatorių lyderio pasisakymus apie liberalų vadovybę atrėžė vienas iš Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio vadovų, Seimo narys Vitalijus Gailius.
Išvadino sistemiškai korumpuotais
„Arba jie visi investavo į nekilnojamajį turtą Nidoje, arba liberalų partijos vadovybė yra sistemiškai korumpuota. Gintaras (Seimo narys G. Steponavičius – aut. past.) turi atsisakyti Seimo nario mandato nesiteisindamas ir nelaukdamas svarstymų Seime. O Tėvynės sąjungoje šiandien pradėsime diskusiją dėl tolimesnio bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu“, - savo feisbuko paskyroje balandžio 13-ąją parašė G. Landsbergis.
Taip politikas reagavo į faktą, kai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti parlamentaro, vieno iš Liberalų sąjūdžio vadovų (dabar formaliai sustabdžiusio narystę partijoje) Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę.
Teisėsauga įtaria, kad per šio politiko įsteigtą fondą bei su juo siejamas įstaigas juridiniai asmenys finansavo Liberalų sąjūdį.
Juridiniams asmenims finansuoti politines partijas Lietuvoje draudžia įstatymas.
Liberalai tokį viešą G. Landsbergio akibrokštą nurijo, bet, panašu, nepamiršo. Revanšo ilgai laukti nereikėjo.
Antradienį Seime svarstant socialdemokrato Mindaugo Basčio apkaltos klausimą, net Seimo senbuvius nustebino iš tribūnos prabilusio vieno iš Liberalų sąjūdžio vadovų, Antikorupcijos komisijos pirmininko V. Gailiaus pasisakymas.
„Ar sisteminis atskirų politikų, ir šiandien esančių Seime, įsteigtų juridinių asmenų ženklus finansavimas iš schemoje įvardintų asmenų vadovaujamų ar su jais susijusių juridinių asmenų nėra grėsmė nacionaliniam saugumui? Aš manau, kad tai yra didelė grėsmė nacionaliniam saugumui, kai čia, parlamente, esančio asmens įsteigtai viešajai įstaigai su šiais asmenimis siejami juridiniai asmenys perveda šimtus tūkstančių litų“, – Seime sakė V.Gailius.
Kalbėjo apie su konservatoriumi M. Adomėnu siejamą institutą?
„Liberalai labai jautriai reaguoja i konservatorių kritiką“, - DELFI sakė šaltiniai G. Landsbergio vadovaujamoje TS – LKD partijoje.
Ir nors viešai nei Seimo narys, nei viešoji įstaiga V. Gailiaus nebuvo nurodyta, šaltiniai Liberalų sąjūdyje DELFI teigia, kad parlamentaras greičiausiai mintyje turėjo prieš daugiau nei dešimtmetį su Rusijos energetikos įmonėmis ir šios valstybės valdančiaisiais politikais siejamą bendrovę „Dujotekana“ bei jos skirtą paramą viešajai įstaigai „Demokratinės politikos institutas“ (DPI).
Minėta įstaiga siejama su konservatoriumi, Seimo nariu Mantu Adomėnu, kuris yra TS – LKD pirmininko G. Landsbergio pavaduotojas partijoje.
Prieš vienuolika metų, 2006-aisiais, kaip viešai skelbta, „Dujotekana“ šiam institutui skyrė dešimčių tūkstančių litų paramą.
Pats V. Gailius, DELFI tiesiai šviesiai paklaustas, ką turėjo mintyse kalbėdamas iš Seimo tribūnos, sąsajų su M. Adomėnu ir DPI tiesiogiai nepatvirtino, bet ir nepaneigė.
„Jeigu mes Seime sakome, kad Basčio (Seimo nario M. Basčio – aut. past.) kontaktai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, tai kontaktai plius parama, o parama neįmanoma be sisteminių kontaktų, mano nuomone, yra netgi didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui. Aš esu įsitikinęs, kad yra ir daugiau parlamentrų, ir daugiau viešųjų įstaigų, kurių santykiai su Seimo komiteto (Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – aut. past.) tyrime nurodomais asmenimis bei jų atstovaujamais juridiniais asmenimis ir jų parama kelia galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Ir aš kreipiausi į Komitetą, prašydamas tyrimą tęsti toliau ir įvertinti“, - sakė V. Gailius.
Konservatorius M. Adomėnas neneigia, kad kažkada DPI yra gavęs „Dujotekanos“ paramą, tačiau teigia, kad pats tuo metu jokių sąsajų nei su parama, nei su pačiu DPI neturėjo.
„Aš į instituto veiklą įsijungiau vėliau, su „Dujotekanos“ atstovais nesu bendravęs, nesu susitikinėjęs, nesu prašęs ar, juo labiau, gavęs iš jų jokios finansinės paramos nei pats asmeniškai, nei minėtam institutui“, - sako parlamentaras.
Socialdemokratas A. Skardžius: konservatoriai spardo gulintį
M. Adomėnas teigia, kad toks V. Gailiaus žingsnis tėra „nesėkmingas bandymas nukreipti dėmesį nuo liberalus užklupusių daug didesnių problemų nei kažkada kažkieno skirta parama, kuri, beje, tuo metu buvo ir leistina, ir vieša“.
Jam pritaria ir Seimo valdančiosios koalicijos atstovas, socialdemokratas Seimo narys Artūras Skardžius. Pasak socialdemokrato, jį nustebino Antikorupcijos komisijos Seime pirmininku dirbančio V. Gailiaus reakcija pernai metų pavasarį, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio pirmininką, tuomet - parlamentarą Eligijų Masiulį su galimai iš koncerno „MG Baltic“ gauta itin didele suma grynųjų pinigų.
Pats E. Masiulis, kuris kartu su parlamentaru G. Steponavičiumi šiuo metu yra įtariamieji politinės korupcijos byloje, aiškina, esą minėti pinigai buvęs ne kyšis, o paskola.
„Aš tikrai pasigedau tuomet pono Gailiaus reakcijos dėl Masiulio. Jos (reakcijos – aut. past.) tiesiog nebuvo. Ir dabartiniai bandymai sakyti, kad ir kiti politikai turi fondus, ir galimai per tuos fondus vyko ar vyksta partijų finansavimas – tai tik bandymas švelninti padėtį, į kurią dabar patekęs Liberalų sąjūdis“, - DELFI teigė A. Skardžius.
Politikas sako, kad dabartinė trintis tarp liberalų ir konservatorių – tai pastarųjų bandymas pasinaudoti esama situacija prieš artėjančius savivaldybių rinkimus, idant persiviliotų dalį liberalų rinkėjų pas konservatorius.
„Jie (konservatoriai – aut. past.) tiesiog puikiai žaidžia. Jie išnaudoja esamą situaciją savo politinėms pozicijoms stiprinti. Ir tai yra normalu, žinant, kad tiek liberalų, tiek konservatorių rinkėjų elektroratas iš dalies persidengia. Ir čia, aš manyčiau, yra ta trintis – kova dėl didžiųjų miestų po savivaldos rinkimų, kas juos valdys. Ir konservatoriai, kaip sakyti, nepraleidžia progos įspirti gulinčiajam į užpakalį“, - teigė socialdemokratų parlamentaras A. Skardžius.
Jis pritaria liberalo V. Gailiaus išsakytai pozicijai, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pratęstų tyrimą ir išsiaiškintų kitų galimų politikų bei jų fondų ar viešųjų įstaigų gautą finansavimą ir galimas įtakas.
Apie tai, kad NSGK pradėtą tyrimą galėtų išplėsti ir tęsti, trečiadienį užsiminė ir Seimo pirmininkas, „valstiečių“ į šį postą deleguotas Viktoras Pranckietis.