DELFI jau rašė, kad balandžio pradžioje Sangrūdos gimnaziją sukrėtė mokyklos abituriento savižudybė. Tai – jau antra nelaimė toje pačioje mokykloje – sausio viduryje iš gyvenimo pasitraukė kita tos pačios klasės moksleivė.

Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė komisijos posėdyje sakė, kad 18-metė abiturientė nusižudė sausio 13-jąją, o balandžio 1-ąją – 19 metų vaikinas.

V. Šalčiuvienė pripažino, kad ir šiandien mokykla savižudybės rizikos galbūt neatpažintų – minėti mokiniai buvo įsitraukę į mokyklos gyvenimą, buvo geri ir veiklūs, tik kiek uždaroki, nebuvo linkę reikšt nei gerų, nei blogų emocijų. Vaikinas likus savaitei iki savižudybės klasiokams ir šokių vadovei pasakojo, kaip jam mokykloje gerai ir kaip bus liūdna, kai viskas baigsis.

„Tai mums nesuvokiama ir šiandien“, – kodėl dvi nelaimės per tokį trumpą laiką įvyko toje pačioje klasėje, kalbėjo V. Šalčiuvienė. Ji atkreipė dėmesį, kad sieja abu atvejus: abejose šeimose vaikai gyveno su patėviais. Abu jie po aštuonis kartus neišlaikė vairavimo egzamino ir į tai reagavo. Tačiau, pasak direktorės, tai ne priežastis, o tik viena priežasčių.

Viešosios įstaigos „Krizių įveikimo centras“ atstovė Asta Groblytė pasakojo, kad po antro abituriento savižudybės komanda gimnazijoje dirbo dvi dienas. Pirmąją dieną mokyklos krizių valdymo komanda jau buvo atlikusi nemažai darbų, suteikusi pagalbą mokiniams. „Mūsų galva, pagalba buvo išties reikalinga, nes įvykis neeilinis ir pakartotinis“, – kalbėjo A. Groblytė. Jos aiškinimu, tokia situacija – jau ne mokyklos administracijos pajėgoms – reikia pagalbos iš išorės.

Neleido dalyvauti laidotuvėse

Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Gražina Ambrasienė kalbėjo, kad tarnyba mokykloje lankėsi tris kartus. Pasirodo, čia prieš keletą metų yra nusižudęs ir mokyklos pedagogas.

Tarnybos psichologė Joleta Norkienė pasakojo, kad pirmu atveju, po merginos savižudybės, sausį mokykloje sulaukė pasipriešinimo. Tai buvo pirmas atvejis, kada bendruomenė atsisakė gauti pagalbą.

„Atvykus į mokyklą, per 10 metų ir 15 savižudybių, pirmą kartą susidūriau su tokiu tikru pasipriešinimu. Žmonės buvo įpykę, įsiutę, nes, kaip kalbėjome su vadovu, ugdymo procesas turės vykti įprasta tvarka“, – kalbėjo J. Norkienė.

Psichologės aiškinimu, tikėtina, kad viskas įvyko dėl draudimo dalyvauti laidotuvėse – dauguma norėjo atsisveikinti su nusižudžiusiu mokiniu, tačiau tokios galimybės neturėjo. Viena mokytoja psichologei išrėkė – vaikai pagalbos neis, mums jūsų nereikia ir niekam pagalbos nereikia. J. Norkienės manymu, taip nutiko dėl netinkamos mokytojų ir auklėtojų reakcijos į nelaimę savaitgalį.

Gimnazijos direktorė V. Šalčiuvienė įnešė aiškumo: po pirmos mokinio savižudybės dar sekmadienį vyko susirinkimas, numatyta pagalba ir stipriai akcentuota, kad laidotuvėse „niekas negali dalyvauti“. Taip, jos teigimu, nurodė Marijampolės savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.

Vaikai gimnazijos direktorės prašė geltonuoju autobusu nuvežti į laidotuves, tačiau jiems pasiūlyta į laidotuves važiuoti kartu su tėvais, nes mokyklai to daryti neleidžiama.

J. Norkienė aiškino, kad savižudybė ir natūrali mirtis nėra tas pats, neša visai kitokį psichologinį atspalvį, o laidotuvės yra šeimos reikalas. Esą reikia formuoti tam tikrą požiūrį į savižudybes. Ji taip aiškino skaičiusi Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijose. Tiesa, ji sutiko, kad mokiniai savo iniciatyva dalyvauti laidotuvėse
gali, to uždrausti negalima.

Komisijos nariai kraipė galvas ir sakė nieko panašaus apie rekomendaciją nedalyvauti laidotuvėse negirdėję. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Gražina Šeibokienė patikslino, kad ministerijos draudimo gedėti ir dalyvauti laidotuvėse nėra.

Komisijos narė Dovilė Šakalienė teiravosi, ar pačiai tarnybai nereikalinga pagalba – juk mokykloje buvo lankytasi kelis kartus, buvo žinoma, kad čia buvusi ne viena savižudybė.

J. Norkienė atrėmė, kad procedūriniai veiksmai atlikti teisingai. Jos manymu, pagalbos atsisakyta, nes pagalbos teikimas sutapo su laidotuvėmis. Po antros mokinio savižudybės į Marijampolės specialistus gimnazija nesikreipė - paprašyta psichologų iš Vilniaus pagalbos.

Seimo narys Jonas Jarutis replikavo, kad tokie psichologai turi pagalvoti apie kitokį darbą.

Situacija Panevėžyje: kol kvietė psichologus, nusižudė dar vienas

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją domino ir situacija Panevėžio profesinio rengimo centre. 2015 m. mokykloje nusižudė du mokiniai, 2016 m. – vienas mokinys. Per šiuos metus iš gyvenimo jau pasitraukė vienas mokinys ir vienas darbuotojas.

„Pagrinde mokiniai, kurie įvykdė sau nuosprendį, yra nepanevėžiečiai, gyvena rajonuose, tai įvykdė išvykę į namus, dauguma po savaitgalio, arba vienas 2016 m. vasaros atostogų metu”, – kalbėjo Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula.

B. Sadulos teigimu, sužinojus apie nelaimę, mokinių registre įrašoma apie mirtį. „Daugiau juridinių teisių aš negaliu atlikti, komentuoti, ką jis pasidarė ir panašiai. Kaip žinote, į įvykį nuvyksta ekspertai, policija ir ir atlieka tyrimą“, – sakė direktorius.

Pasak B. Sadulos, kada šįmet nusižudė ir centro mokytojas, profesinio rengimo centras pasikvietė psichologų iš šalies. „Mums bederinant psichologų atvykimą, įvyksta kitas įvykis, po gero mėnesio, antro kurso mokinys išeina iš gyvenimo namuose po savaitgalio“, – dėstė B. Sadula.

Jo nuomone, mokykla daro viską ir problemos sprendžiamos profilaktinėmis priemonėmis.

Centrui pagalbą teikiančios viešosios įstaigos „Krizių įveikimo centras“ direktorė Simona Glodenienė pastebėjo, kad bendrojo lavinimo mokykloms tokiose situacijose lengviau – jos turi partnerius, žino, kur kreiptis pagalbos. Tuo metu profesiniai centrai iškrenta iš šio algoritmo, jiems niekas nepadeda, net neaišku, ką apie savižudybę informuoti.

S. Glodenienės teigimu, praėjus mėnesiui nuo antrosios savižudybės, Panevėžio profesinio rengimo centrui reikia psichoedukacinės pagalbos – aiškinimo, kas tai yra savižudybė, kaip apie ją kalbėti ir neslėpti. Taip pat svarbu patyčių ir savižudybių prevencijos programos.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.