Prokuroro kreipimesi rašoma, kad 2015 m. spalio 29 dieną Gedimino prospekte esančioje kavinėje „Esse" jis susitiko su R. Kurlianskiu ir susitarė, kad koncerno įmonės perves lėšas viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras" ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondui.
„Laisvės studijų centro" ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondo registracijos adresas yra vienas ir tas pats – Vilniuje, Jonažolių gatvėje.
Pasak pranešimo, susitikime susitarta, kad įmonės perves lėšas viešajai įstaigai ir paramos fondui bei taip neteisėtai finansuos Liberalų sąjūdį.
Po šio susitarimo Seime G. Steponavičius balsavo priimant „MG Baltic" koncernui palankius sprendimus dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų ir susilaikė dėl kelio „Vilnius-Utena" projekto. Vartojimo kreditų įstatymas buvo svarstomas Seime 2015 m. lapkričio 5 dieną, kelias „Vilnius-Utena" - 2015 metų gruodžio 22 dieną.
Vartojimo kredito įstatymo pataisomis tuo metu siekta gerokai sugriežtinti kreditų išdavimą. Tuo metu dėl pataisų balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 1. Liberalų sąjūdis ir kitos pagrindinės frakcijos balsavo už pataisas.
Dėl nutarimo, susijusio su minėto kelio rekonstrukcijos finansavimo balsavo 100 Seimo narių. 67 parlamentarai balsavo už, prieš buvo 13, o susilaikė 20. Tarp pastarųjų buvo 7 Liberalų sąjūdžio nariai, 2 buvo prieš, o 1 – už. G. Steponavičius buvo tarp susilaikiusių.
Po Naujų metų G. Steponavičius vėl susitiko su R. Kurlianskiu restorane „Terrazza". Tai buvo 2016 metų sausio 11 dieną. Susitikime jie aptarė neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo detales bei susitarė, kad „MG Baltic" įmonės „Laisvės studijų centrui" perves 10 tūkst. eurų, paramos fondui - 5000 eurų.
Kaip tarė, taip padarė. Remiantis generalinio prokuroro Seimui pateiktu dokumentu, R. Kurlianskis vasario 2 dieną davė nurodymą „MG Baltic Media" pervesti pinigus į dvi sąskaitas: „Laisvės studijų centrui" 10 tūkst. eurų, paramos fondui - 5 tūkst. eurų.
„R. Kurlianskiui atlikus šiuos veiksmus, G. Steponavičius gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos - buvo neteisėtai finansuojama politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kurios vienu iš vadovų jis buvo, veikla", - sakoma pranešime.
Šie pinigai buvo panaudoti padengiant Liberalų sąjūdžio įsiskolinimus Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimui ir G. Steponavičiaus žinomumo didinimui projekte „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose". Šis projektas finansuotas „Laisvės studijų centro".
G. Steponavičiaus params fondo gautos lėšos buvo suplanuotos paties G. Steponavičiaus veiklos viešinimui.
Kiek pinigų gavo paramos fondas?
Beje, G. Steponavičius pats viešino, kiek jo paramos fondas sulaukė paramos iš su „MG Baltic" susijusių įmonių.
„MG Baltic“ teikiama parama G. Steponavičiaus paramos fondui kai kuriais metais sudarė nemažą dalį visų gaunamų lėšų, kitais metais koncernas nerėmė fondo arba rėmė negausiai.
Fondo pernai gegužę DELFI pateiktais duomenimis, 2016 m. „MG Baltic Media“ S. Steponavičiaus fondą parėmė 5000 eurų.
2015 m. parama iš koncerno neatskriejo, 2014 m. antrinė „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ parėmė fondą 20 tūkst. litų. Tuo metu euras Lietuvoje dar nebuvo įvestas.
2011 m. „MG Baltic Media“ G. Steponvičiaus vardo fondui pervedė irgi 20 tūkst. litų. Tais pačiais metais antrinė koncerno įmonė „Mitnija“ parėmė fondą 40 tūkst. litų, bet parama buvo grąžinta.
2010 m. „Mitnija“ parėmė fondą 30 tūkst. litų, „MG Baltic Media“ - 20 tūkst. litų.
2009 m. „Mitnija“ G. Steponavičiaus paramos fondui pervedė 10 tūkst. litų.
Iš viso fondo pateikiamais duomenimis, per visus egzistavimo metus iš „MG Baltic" įmonių, neskaitant grąžintos sumos „Mitnijai", G. Steponavičiaus paramos fondas gavo daugiau nei 117 tūkst. litų arba daugiau nei 33 tūkst. eurų.
Kiek pinigų gavo „Laisvės studijų centras"?
DELFI prašymu „Laisvės studijų centras" taip pat pateikė duomenis apie gautą paramą iš „MG Baltic" koncerno įmonių.
2016 m. „MG Baltic Media", kaip ir nustatė prokurorai, skyrė 10 tūkst. eurų.
2014 m. „MG Baltic" priklausanti „Mitnija" parėmė centrą 5792 eurais.
2013 m. „MG Baltic Media" skyrė centrui 14 481 eurą. Šios sumos nelyginės, nes verstos iš litų į eurus. Kaip žinoma, euras Lietuvoje įvestas 2015 m. pradžioje.
Iš viso parama nuo 2013 iki 2016 m. sudarė daugiau nei 30 tūkst. eurų.
Pats G. Steponavičius pripažįsta, kad buvo susitikęs su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, prašė paremti jo fondą ir vieną viešąją įstaigą, tačiau, anot jo, tai buvo skaidri, teisėta veikla.
„Prokuroras kreipiasi dėl mano neliečiamybės, susijusios su galimu piktnaudžiavimu tarnyba, ir šis kreipimasis neturi jokių sąsajų su galimu kyšininkavimu ar korupcija. Iš esmės kalbama apie paramą dviem įstaigoms, mano vardo fondui ir viešajai įstaigai, ir galiu dar kartą labai ramia, pakelta galva pasakyti, kad teisėtai gauta parama iš „MG Baltic“ įmonių šioms organizacijoms buvo panaudota prasmingiems visuomeniniams projektams finansuoti ir nėra susiję su paslėptu partijos finansavimu“, – kalbėjo liberalas.
G. Steponavičius taip pat tvirtino dalyvaudamas minėtų organizacijų renginiuose pilietinei visuomenei skatinti neturėjęs naudos kaip kandidatas per Seimo rinkimus, nes kampanijos metu tokiuose projektuose nedalyvavęs. „Seimo rinkimų kampanijos metu tokie projektai nebuvo vykdomi, nei fondo, nei kitų organizacijų veikla nebuvo įgyvendinama, kur aš būčiau dalyvavęs ar susijęs“, – sakė liberalas.
Generalinės prokuratūros teigimu, „MG Baltic“ paramos dalis lėšų, pervestų į su partija susijusio fondo ir viešosios įstaigos sąskaitas, buvo panaudota padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016-2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą veiklos viešinimui, G. Steponavičius tai neigia.
„Tai yra netiesa, visiška netiesa ir aš su tuo nesutinku“, – sakė liberalas.
Jis tvirtino prašantis kuo skubiau panaikinti jo imunitetą, kad galėtų apsiginti teisinėmis priemonėmis.
„Mano motyvai yra nesidangstyti imunitetu, kuo greičiau priimti sprendimus, ir aš tikiuosi, kad jau kitą savaitę procedūros gali būti pabaigtos“, – sakė politikas.
E. MASIULIO IR „MG BALTIC“ BYLA
Įtariamieji:
1) Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis;
2) Buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys;
3) „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis;
4) „MG Baltic“ koncernas.
Specialieji liudytojai:
1) „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus;
2) „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis;
3) Liberalų sąjūdžio Seimo narys Gintaras Steponavičius;
4) Liberalų sąjūdžio buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis.
Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmęs 106 tūkst. eurų kyšį.
E. Masiulio gynybos versija, kad iš tiesų iš R. Kurlianskio jis skolinosi 90 tūkst. eurų ir dar 16 tūkst. eurų buvo savi. Namuose per kratą iš viso pas E. Masiulį rasta 250 tūkst. eurų.
Teisėsauga taip pat įtaria, kad buvusiam Darbo partijos pirmininko pavaduotojui V. Gapšiui buvo pasiūlytas 25 tūkst. eurų kyšis, kuris turėjo būti suteiktas nuolaidomis transliuojant Darbo partijos politinę reklamą LNK televizijoje bei suteikiant paramą viešajai įstaigai.
Be kita ko, manoma, kad R. Kurlianskis esą bandė paveikti V. Gapšį, kad šis darytų įtaką partijos frakcijai Seime svarstant klausimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.