DELFI TV konferencijoje apie šį siūlymą kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pagal dabar galiojančią tvarką ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir kitos „Sodros“ išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Taip yra, nes išmokamos lėšos laikomos kompensacija už ligos ar kitu draudiminiu atveju prarandamą atlyginimą, nuo kurio nuskaičiuojamas.
Senatvės pensija irgi yra socialinio draudimo išmoka, tačiau jai GPM netaikomas. Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, kuri neapmokestina net ir didžiausių pensijų. DELFI paklausė ministro, kodėl taip yra ir ar nereikėtų jų apmokestinti.
„Uždavėte rimtą klausimą. Turint galvoje dabartines mūsų pensijas, apmokestinimas, pats suprantate, kokia tai būtų našta. <...>
Gerai, priimame tai kaip siūlymą. Balandžio pabaigoje, kai teiksime kitus siūlymus premjerui, prašysiu, kad būtų apsvarstytas ir šitas dalykas“, – pažadėjo ministras.
Perklausus, ar galima viešai skelbti, kad Vyriausybė svarstys pensijų apmokestinimą, jis patikslino:
„Kol kas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viduje mes apsvarstysime ir pateiksime, jeigu matysime, kad tam yra laikas, o jeigu ne dabar laikas, tai kada laikas ir teiktume premjerui“.
Ministras tokio siūlymo nebeteiks
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kad ministras Linas Kukuraitis, duodamas interviu naujienų portalui DELFI, iš tiesų akcentavo, kad pensininkų apmokestinimas būtų per didelė našta mūsų žmonėms.
„Turint galvoje dabartines mūsų pensijas, apmokestinimas, pats suprantate, kokia tai būtų našta“, - pranešime pateikiama tokia ministro citata.
„Ministras nori nuraminti visus šalies esamus ir būsimus pensininkus, jog niekas artimiausiu metu pensijų neketina apmokestinti. Priešingai – bus ieškoma priemonių didinti pensijas, padėti vyresnio amžiaus žmonėms integruotis į darbo rinką, vystyti bendruomenines programas vyresnio amžiaus žmonėms“, - teigiama penktadienį išplatintame ministerijos pranešime spaudai.
Kaip pensijas apmokestina kaimynai
Praėjusių metų pabaigoje vidutinės senatvės pensijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 255 Eur (dabar – 273,8 Eur), 295 Eur ir 381 Eur.
Latvijos Socialinio draudimo agentūros Pensijų skyriaus vadovė Baiba Felsberga tuo metu paaiškino, kad šioje šalyje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Jis taikomas tai daliai, kuri viršija 235 Eur sumą. Pavyzdžiui, jeigu latviui pensininkui priskaičiuota 300 Eur pensija, atskaičius GPM jam faktiškai bus sumokėta 14,95 Eur mažiau.
Estijos Socialinio draudimo valdybos komunikacijos vadovė Kaili Uusmaa informavo, kad šioje šalyje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur. Jei estui būtų priskaičiuota, pvz., 500 Eur pensija, atskaičius GPM, jis gautų 21 Eur mažiau.
Latvijoje yra 208 tūkst., o Estijoje – 152 tūkst. pensininkų, kurių pensijos apmokestinamos.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 162,2 tūkst. asmenų, kurių pensija viršija 310 Eur sumą (tiek siekia mažiausias neapmokestinamų pajamų dydis, nuo kurio GPM neskaičiuojamas). Vidutinė šių asmenų pensija – 383 Eur.
Daugiau nei 380 Eur (tokia dabar yra minimali mėnesinė alga) dydžio pensiją gauna 58,3 tūkst. asmenų, vidutinė visų jų pensija yra 461,3 Eur.
Peržiūrės ir pensijų privilegijas
Paklaustas, kodėl už tą patį draudimo stažą vieniems asmenims mokamos dvi ar daugiau pensijų, o kiti tik vieną, ministras apgailestavo, kad ši problema nesprendžiama.
„Mano galva, tokia situacija tikrai yra socialiai neteisinga. Čia yra istoriškai susiklostę. Dvidešimtmetį skaičiuojame tam tikras grupes, kurios turi papildomas pensijas ir jos tikrai nėra mažos, kai kurios keltų klausimų.
Pavyzdžiui, mokslininkų ir pedagogų, kurie dirba mokyklose. Mokslininkai gauna papildomas valstybines pensijas, o mokytojai – ne. Ir tikrai nemažai yra tokių, kurias reikia persvarstyti. Visos vyriausybės žinojo šią problemą, bet nė viena nedarė esminių pokyčių.
Suprantame, kad yra interesų grupės, galų gale žmonės, kurie savo karjerą planuoja numatydami ir papildomas pensijas ir lengvatas anksčiau išeiti į pensiją, pvz., pareigūnai. Taigi, negalima daryti staigaus posūkio“, – aiškino ministerijos vadovas.
Jo teigimu, Vyriausybė yra įsipareigojusi peržiūrėti tokią tvarką ir pereiti prie socialiai teisingesnės sistemos. Vis dėlto, jeigu ji ir būtų keičiama, tai truktų dešimtmečiais, nes „karjeros suplanuotos, žmonės turi lūkesčius, įstatymiškai jiems numatytos privilegijos“.
L. Kukuraitis taip pat pasakojo, kad tiek Finansų, tiek jo vadovaujama ministerija iki balandžio pabaigos Vyriausybei pateiks pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų lengvatų naikinimo. Vyriausybės apsvarstyti pasiūlymai birželio mėnesį bus pateikti Seimui.
„Tikrai neteisinga kai valytoja gaudama minimumą moka visus mokesčius, o laisvai save samdantis moka daug mažesnius mokesčius, o pajamas gauna didesnes. Čia turime surasti balansą.
Turbūt tas vykdoma ne taip greitai. Kai pabandėme greitai pakeisti įmokas už autorines sutartis, kilo įtampa ir Vyriausybė turėjo atsitraukti ir grąžinti anksčiau buvusį autorinių apmokestinimą“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad bus siekiama kuo daugiau gyventojų įtraukti į „Sodros“ pensijų sistemą.
Jis pripažino, kad įvairių išimčių ir lengvatų yra labai daugiau. Taip pat yra labai daug skirtingų išmokų rūšių – jų skaičiuojama per 40.
„Tarp jų pasiklysta ir specialistai. Ką jau kalbėti apie žmogų, kas jam priklauso ir ką iš to gaus. Paprastai nustembame, kai žmonės pradeda teirautis, kai nutinka draudiminis įvykis. Dėl to kalbame apie paprastinimą, suvienodinimą“, – sakė L. Kukuraitis.