Po to, kai generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį paprašė Seimo leisti liberalą Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pareiškė, kad koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį, A. Guoga feisbuke parašė:
„Tai tikriausiai nebuvo atsitiktinė šnapso dėžė, prigrūsta pinigų. Be 5 minučių pareikšti įtarimai Lietuvos liberalų sąjūdžiui, deja, patvirtina liūdniausias prognoze, kad partija gyveno iš tokių dėžių. Labai gaila ir skaudu. Skaudu dėl liberalių idėjų, kuriomis vis dar tikiu. Skaudu dėl tūkstančių partijos narių ir rinkėjų, kurie taip pat tiki tomis vertybėmis ir nėra niekaip atsakingi už viršūnėlių „reikaliukus“. Skaudu dėl Lietuvos, kad tokie dalykai vis dar vyksta. Bet gera žinia yra ta, kad po truputį valomės.
Iš paradinės pusės viskas atrodė gana idiliškai. Jauni, charizmatiški lyderiai, augantis populiarumas, idėjos, žadančios Lietuvai geresnius laikus. Tik, tiesą pasakius, atrodė, kad yra labai gerai, o buvo, kaip visada. Verslo įtaka, matyt, buvo rimta, jei jau istorija dėliojasi pagal tokį juodą scenarijų.
Statybų, žiniasklaidos, alkoholio ir kitų verslų magnatas „investavo“ ir į partiją. Kokias sumas ir už ką, tikrai žinosime tik tiek, kiek mums pasakys teisėsauga. Bet logiška galvoti, kad tokia „investicija“ buvo ne dėl pavienių sprendimų. Buvo „investuota“ į įtaką, kurią partija turėjo įgyti po triuškinančiai sėkmingais žadėjusių būti parlamento rinkimų.
Kas iš partijos viršūnių buvo įsitraukęs, vėlgi gali atsakyti tik teisėsauga. Bet paspėlioti juk galime. Iš pateiktų asmeninių įtarimų ar suteiktų specialiųjų liudytojų statusų ir viešai dėstytų pozicijų visos skandalo pradžioje, galime spėti, kad įsitraukęs buvo artimų, nuo seno kartu dirbusių draugų ratelis. Masiulis, Steponavičius, Gustainis, Gentvilas – ta grupė liberalų, kurie labai ilgą laiką vaidino esminį vaidmenį Liberalų sąjūdyje.
Kad ir kaip atrodė viešumoje, kad ir kokie nauji veidai aktyviai dalyvavo partijos veikloje, į partijos finansinius niekam nebuvo leista kištis. Puikiai suprantu, kad ir aš pats buvau labai naudingas plačiajai partijos veiklai ir rinkėjų rato auginimui. Bet nuo galimybės priimti esminius sprendimus, net būdamas partijos vicepirmininku, buvau atribotas. O juk siekiau rimtų pasikeitimų. Iš čia ir tie konfliktai su minėtais žmonėmis, kurie dažniau partijos viduje, rečiau viešumoje vis išlįsdavo. Iš čia ir tie svaičiojimai, koks netikęs yra Guoga.
Vienintelis E. Masiulis iš šio partijos branduolio palaikė su manim normalų kontaktą. Nes taip buvo naudinga. Situacija buvo tokia: tu, Antanai, tik dirbk su jaunimu, su senjorais, tik rūpinkis skaitmeniniais reikalais, o visu kitu mes pasirūpinsime, nesijaudink. Aš nesiskundžiu, aš tikrai visuomet dariau tai, kas man rūpėjo, kuo tikėjau, kame mačiau prasmę. Tik labai gaila, kad man ir tūkstančiams kitų partijos narių, taip pat tikėjusių tuo, ką daro, už nugarų buvo tvarkomos tokios „investicijos“.
Kad partijoje ne viskas tvarkoje, signalizavo ir Susisiekimo ministerijos valdymo metodai. Per 4 metus liberalų vadovavimo šiai ministerijai, neįvyko jokių esminių permainų. Didžiausias skaudulys „Lietuvos geležinkeliai“ veikė kaip veikę. Kas galėtų paveikti, kad ir tuomet nebuvo vykdomos kokios nors „investicijos“ ar dalinamos asmeninės paskolos.
Visuomet jaučiau, kad kažkas yra ne taip. Mano komanda neduos sumeluoti, ne kartą svarsčiau ir pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio galimybę. Bet vis sulaikydavo tas mandatas, kurį būtent su liberalais, bet ir savo asmeninėmis didelėmis pastangomis laimėjau Europos Parlamente. Pasirodo tas šeštas jausmas, ar kaip anglakalbiai sako gut feeling, manęs neapgavo ir šioje situacijoje.
Būtent to jausmo vedamas turėjau idėją sukurti Liberalų sąjūdžio sudėtyje. Klestinčios Lietuvos frakciją – darinį, kuris būtų vienijęs pažangos partijos veikimo formoje ir turinyje siekiančius Liberalų sąjūdžio narius. Tačiau šis mano ketinimas viešai save vadinusioje demokratiška partijoje, tiksliau, jos viršūnės branduolyje, buvo priimtas, švelniai pasakius, labai nepalankiai. Ir E. Gentvilas, ir E. Masiulis, ir G. Steponavičius žiauriai priešinosi ir darė viską, kad tik tokia frakcija partijos viduje nebūtų įsteigta. Ir dar tas pagarsėjęs R. Kurlianskio vizitas pas mane į namus...
Tuomet tik turėjau nuojautą, kodėl. Dabar darosi aiškiau. Tokia frakcija ir mano, kaip partijos viduje aktyviai veikiančio politiko stiprėjimas, kėlė grėsmę schemutei, kurią rimti vyrai jau seniai buvo susidėlioję. O čia kažkoks Guoga ima galvą kelti. Labai apmaudu.
Kai specialiosios tarnybos iš rinkimams paruošto liberalų kortų namelio pagrindo ištraukė esminį veikėją, viskas ėmė griūti. Man asmeniškai tas periodas buvo labai sunkus. Ir neslėpsiu, visi tą matė. Bet tas spaudimas, panieka, atmetimas su kuriuo susidūriau, buvo kažkoks nepaaiškinamas.
Niekaip negalėjau suprasti, kodėl partijos kolegos tokie priešiški, jei aš tik siūlau sprendimus, kaip tvarkytis krizinėje situacijoje ir bandyti išvairuoti partijos laivą. Dabar aišku. Nes ne tik E. Masiulis buvo problema. Problema buvo kur kas platesnė. Įdomiausias vaidmuo tuo metu teko visai ne jaunai partijos aktyvistei. Senas lapinas E. Gentvilas sužaidė taip, kad pavojus liberalų branduolio darbeliams atskleisti būtų sumažintas ar bent atidėtas. Tuo metu sprendimą trauktis iš partijos, nelaukiant, kol būsiu išmestas, priėmiau aiškiai suvokdamas, kad situacija yra partinė. Išeities nebuvo. Partija nebuvo pasiruošusi apsivalyti. Net jei ir būčiau likęs, net jei visi, kas susiję su teisėsaugos narpliojamomis verslininkų „investicijomis“ būtų iš karto pasitraukę, jaučiau, kad korupcinio skandalo šešėlis nebūtų leidęs imtis rimtų darbų.
O juk politikoje būtent ir atsiradau todėl, kad norėjosi prisidėti prie esminių pokyčių, kurių taip reikėjo ir reikės Lietuvoje. Mano galva ir tuomet, ir dabar mūsų šalis yra kaip koks laivas vaiduoklis, klaidžiojantis po jūras be tikslo. Visuomet žinojau, kad technologijų plėtros kryptis visose šalies gyvenimo srityje, yra raktas į sėkmę. Būtent su šia idėja ir atėjau į Liberalų sąjūdį. Būtent todėl buvo nepaprastai skaudu, kai seno sukirpimo politikieriai skaudžiai davė per galvą. Bet ką jau čia. Aš galiu ir kitu keliu eiti link savo tikslų“, – skelbia A. Guoga, po praėjusiais metais liberalus užklupusio korupcijos skandalo palikęs partiją.
DELFI primena, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį paprašė Seimo leisti liberalą Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.
Taip pat manoma, kad parlamentaras su „MG Baltic“ koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujamas Liberalų sąjūdis, viena viešoji įstaiga, G. Steponavičiaus vardo fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija.
Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G. Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Taip pat prokurorai skelbia nustatę, kad koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį, nors tai daryti draudžia įstatymai.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, bylos duomenimis, buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas G. Steponavičius keletą kartų susitiko su „MG Baltic“ atstovu bei tarėsi dėl pinigų pervedimo, vėliau tai ir buvo padaryta.
„Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Martinonienė.
Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims finansuoti partijas.