Kaip žinoma, Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, darbuotojai ir Vyriausybės atstovai, sutarė dėl 19 pataisų punktų, bet daug dalykų liko nesutarta, fiksuotos atskiros pozicijos. Naujoji valdžia žada priimti tik tas pataisas, dėl kurių sutarta. Visa kita lieka taip, kaip buvo priimta senos socialdemokratų valdžios.
Savo poziciją S. Skvernelis išsakė bendrame Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų frakcijos posėdyje bei vėliau tai pakartojo žurnalistams.
Kaip pasakoja politikai, Darbo kodekso įsigaliojimas liepą yra toks svarbus dėl to, kad tai yra žinia pasaulio verslo bendruomenei, o Lietuva kaip tik laukia stambių investuotojų. Kokie tai investuotojai, politikai nekalba, bet jie neva yra jau ateinantys, atlikta daug darbo.
Premjeras mano, kad jeigu Darbo kodeksas nebūtų priimtas, šioms investicijoms būtų pasakoma „viso gero“.
Aiškėja, kad valdantieji Trišalės tarybos sprendimus vertina kaip neįtikėtiną laimėjimą.
Socialdemokratai iš esmės mano, kad Darbo kodeksas liko panašus kaip buvęs, nors jie būtent dėl Darbo kodekso pralošė Seimo rinkimus. Jie paprašė pademonstruoti, kuo jų priimtas Darbo kodeksas skiriasi nuo Trišalės tarybos sutarimo. Keletas socdemų netgi pareiškė, kad šis sprendimas dėl Darbo kodekso visiškai nedera su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programa, kur buvo žadama ginti darbuotojus.
„Esminių didelių pakeitimų nėra", - sako socialdemokratas Algirdas Sysas, lygindamas socialdemokratų priimtą Darbo kodeksą su Darbo kodeksu, kuris įsigalios nuo liepos su Trišalės tarybos pakeitimais.
Pasak politiko, dauguma Trišalės tarybos sutartų pataisų yra techninio pobūdžio, tuo tarpu bent pusei prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymų nebuvo pritarta.
A. Sysas sako, kad tokiu atveju kyla klausimas, kam apskritai reikėjo stabdyti Darbo kodekso įsigaliojimą.
Kaip pasakoja socialdemokratai, S. Skvernelis susitikime iš esmės pareiškė, kad pritaria nuostatai, jog 2 šalies vidutinių atlyginimų dydžio algą uždirbantis asmuo yra visiškai pajėgus derėtis dėl individualių darbo santykių. Profesinės sąjungos siekė šią ribą pakelti iki 3 šalies vidutinių atlyginimų algos dydžio.
Ši nuostata buvo tarp tų, dėl kurios fiksuotos atskiros nuomonės Trišalėje taryboje. Ji reiškia, kad darbdavys galės siūlyti pasirašyti nuo Darbo kodekso nukrypstančią darbo sutartį tiems darbuotojams, kurie per mėnesį uždirba 1645 eurų neatskaičius mokesčių. Prezidentė D. Grybauskaitė šią nuostatą vetavo, bet Seimas į jos pasiūlymus neįsiklausė.
Politikai pasakoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, paklaustas, ką mano apie šią nuostatą, pareiškė savo nuomonės neturintis. Tačiau jis pasiūlė pas Seimo narius vaikštančias profesines sąjungas siųsti į Trišalę tarybą.
Kaip teigiama, Trišalėje taryboje dialogas dėl Darbo kodekso gali vykti ir po liepos mėnesio, tačiau Vyriausybė siekia, kad dėl visko susitartų darbuotojai ir darbdaviai ir kad Seimui nereikėtų pajudinti nė piršto.