Lygių galimybių ir Seimo kontrolieriai taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai grubiai pažeidė romų teises.
Tuo tarpu savivaldybė tikina, jog griovė apleistus ir negyvenamus pastatus, siekdama, jog narkotikų gamybos ir platinimo centru tapęs taboras nebesiplėstų. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra pareiškęs, jog ilgainiui taboras bus visiškai nugriautas, o romai iškeldinti kitur.
Romai dėl praėjusių metų pabaigoje pradėtų griauti jų pastatų kreipėsi į ombudsmeno institucijas. Tuometinė Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė sustabdė savivaldybės atstovų veiksmus ir pareiškė, kad statiniai nugriauti be teismo sprendimo, taigi pažeidžiant Lietuvos civilinį kodeksą, Statybos įstatymą, reglamentą, ir kitus teisės aktus.
Dabartinė Seimo kontrolierė Vilija Pilipavičienė, atlikusi išsamų tyrimą konstatavo, kad tuometinis Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga atliko neteisėtus, jo kompetencijai nepriskirtus, taip pat romus diskriminuojančius ir pažeidžiančius jų teises veiksmus. Seimo kontrolė šiuos pareigūno veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
"Paradoksalu, tačiau panašu, kad šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus įvykdę asmenys realios atsakomybės išvengs. Tai prieštarauja atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą neišvengiamumo principui. Dar daugiau, atsakingas už šiuos pažeidimus valstybės tarnautojas - minėtasis D. Šaluga - buvo paaukštintas pareigose", - rašoma ŽTSI pareiškime.
Anot ŽTSI, sostinės savivaldybė, iki šiol nepripažįstanti, kad griaudami romų būstą elgėsi neteisėtai ir šiurkščiai pažeidė žmogaus teises, ir toliau demonstruoja nepagarbą teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms.
Romų visuomeninių organizacijų skundą dėl galimos diskriminacijos dėl tautybės tyrė ir Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Ji konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savo lėšomis ir iniciatyva griaudama romams priklausančius pastatus, pažeidė Lygių galimybių įstatymą.
Ekspertų nuomone, įstatymus pažeidę sostinės savivaldybės pareigūnai atsakomybės gali išvengti, nes Seimo kontrolierių sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, o Lygių galimybių kontrolierė šiuo metu turi teisę tik įspėti pažeidėją.
"Lygių galimybių pažeidimą įvykdęs asmuo neišvengtų atsakomybės, jeigu Lietuva į nacionalinę teisę būtų visiškai perkėlusi Europos Sąjungos (ES) direktyvą, reikalaujančią įgyvendinti vienodų sąlygų taikymo principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės", - įsitikinę žmogaus teisių ekspertai.
Direktyvoje sakoma, kad už lygių galimybių pažeidimus nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, su galimybe numatyti kompensaciją nukentėjusiajam asmeniui.
Šios direktyvos nuostatas Lietuva, kaip ir kitos į ES įstojusios naujos valstybės, į nacionalinę teisę įsipareigojo perkelti iki 2004 metų gegužės 1 dienos, o iki šių metų liepos 19 dienos Lietuvos vyriausybė turėjo pateikti Europos Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.
"Iki šiol nėra viešai prieinamos informacijos apie minėtą ataskaitą, todėl kyla klausimas, ar atsakingi valdžios atstovai yra ją pateikę, ir, jei taip, kaip atsiskaityta dėl sankcijų už lygių galimybių pažeidimus įtvirtinimą", - rašoma ŽTSI pareiškime.
Anot instituto, romai yra labiausiai Europoje pažeidžiama etninė grupė, o romų integracija į visuomenę yra neadekvati: neatsižvelgiama į egzistuojančias skurdo, išsilavinimo trūkumo, socialinės izoliacijos ir kitas problemas. Be to, žmogaus teisių ekspertų teigimu, rasistiniai, etniniai stereotipai visuomenėje bei žiniasklaidoje, neigiamos nuostatos iš valstybinių institucijų pusės, trukdančios susirasti darbą - romų gyvenimo tikrovė.
Šiuo metu Vilniaus Kirtimų tabore gyvena 511 romų - 146 vaikai ir 365 suaugusieji. Taborą sudaro trys grupės: Aukštutinis taboras, vadinamas lietuvių-lenkų, Žemutinis taboras, vadinamas moldavų-rusų, ir Rodūnės kelio gyventojai. Romai gyvena 99 nelegaliai pastatytuose statiniuose.
Viena aktualiausių romų bendruomenės problemų - išsilavinimas. Du trečdaliai mokyklinio amžiaus vaikų lanko mokyklą, bet dėl įvairių priežasčių jos nebaigia. Dėl šios priežasties tik maža dalis romų turi vidurinį išsilavinimą, o aukštojoje mokykloje šiuo metu studijuoja tik viena romė.
Žemas romų išsilavinimo ir profesinio pasirengimo lygis lemia žymiai blogesnę romų padėtį darbo rinkoje. Be to, visuomenėje susiformavęs požiūris, kad romai yra nepatikimi darbuotojai. Vilniaus Kirtimų taboro romai neturi darbo ir daugelis nėra užsiregistravę darbo biržoje. Jų pajamų šaltiniai - būrimas, prekyba turguje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir prekyba.
Tačiau romai ne visuomet pasinaudoja siūloma pagalba - šiemet sostinės savivaldybė darbingo amžiaus taboro gyventojus kvietė dirbti viešuosius darbus, tačiau šia galimybe nė vienas romas nepasinaudojo.
Lietuvoje iš viso gyvena apie 3 tūkst. romų.