BALSAVIMO REZULTATAI:
Gintautas Paluckas 4017
Mindaugas Sinkevičius 3654
Andrius Palionis 1166
Artūras Skardžius 608
Mantas Varaška 252
Šeštadienį baigėsi pirmasis rinkimų turas, antrasis turas vyks balandžio 28-29 dienomis.
Iš viso socialdemokratai vienija 20 388 narius. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau nei trečdalis partijos narių. Kadangi per tris dienas prie urnų atėjo 48 proc. socialdemokratų, rinkimai laikomi įvykusiais.
Tačiau rinkimai nepraėjo be trukdžių. Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų komisijai bei Etikos ir procedūrų komisijai buvo apskųsti rinkimų rezultatai Molėtų skyriuje, kuriam pirmininkauja Henrikas Ivickas. Skunduose žmonės rašo, kad atvykus stebėtojams balsavimo vietoje buvo pašalinių žmonių su medžiotojų uniformomis, o stalai buvo nukrauti trofėjais: žandikauliais, iltimis, kaukolėmis, balsavimo urna buvo po pirmininko kojomis, balsuoti buvo galima tik padavus balsavimo biuletenį pirmininkui į rankas. Be to, kartu sėdėjo moteris, kurią pristatė kaip komisijos narę Agnę Mazūrienę, bet tai buvo ne ji. Dėl rinkimų Molėtuose buvo dar ir antras skundas.
Algirdas Sysas DELFI teigė, kad partijos Rinkimų komisija apsvarstė skundus, bet nusprendė įskaityti balsavimo rezultatus. Tačiau skundai perduoti Etikos ir procedūrų komisijai, kad ši įvertintų Molėtų skyriaus pirmininko elgesį etikos požiūriu.
Rinkimuose iš viso dalyvavo penki kandidatai. Net du „sunkiasvoriai“ politikos vilkai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis atsisakė dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose dėl personalinių karjeros galimybių: Z. Balčytis ketina dirbti kol kas neįvardijamoje institucijoje, kontroliuojančioje tarptautines reitingų agentūras, o V. Blinkevičiūtė tapo Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke.
Beje, socialdemokratų gretose politikai buvo nepatenkinti, kad pereinamuoju laikotarpiu partijai liko vadovauti A. Butkevičius. Kai kurių politikų nuomone, būtų buvę naudingiau bent trumpam laikinąja pirmininke paskirti gana populiarią V. Blinkevičiūtę.
Socialdemokratų pirmininko rinkimų sulaikę kvapą laukia ne tik patys partijos nariai. Dauguma ekspertų ir politikų pabrėžia, kad Lietuvai reikia tradicinės, klasikinės kairės partijos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI rašė, kad iki šiol Lietuvoje buvo tik partija, pasivadinusi socialdemokratais, bet ji nevykdė socialdemokratinės politikos. Išskirtiniu socialdemokratų nuosmukio vaizdiniu tapo karštligiška buvusio premjero A. Butkevičiaus kova už liberalų Darbo kodeksą, kuri, politologų vertinimu, iš dalies lėmė šios partijos pralaimėjimą Seimo rinkimuose.
Kaip žinoma, 2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai iškovojo 17 mandatų, kai 2012 m. turėjo 38 mandatus.
Pirmame ture, kai balsuojama už partijos sąrašą, jie surinko 183 tūkst. balsų, kai 2012 m. rinkimų pirmame ture gavo 251 tūkst. balsų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologas Zenonas Norkus teigia, kad po šių rinkimų galima kalbėti apie ekskomunistinės kairės saulėlydį ir tuo Lietuva yra iš dalies panaši į Vengriją bei Lenkiją. Bet tuo panašumas, jo nuomone, ir baigiasi, mat Lietuvą nuo Vengrios ir Lenkijos aiškiai atskyrė 2004 m. įvykusi Rolando Pakso apkalta, kuri lėmė, kad mūsų šalyje įsitvirtino ne dešiniojo, o kairiojo tipo populizmas.
„Valstiečiai“ yra Artūro Paulausko „Naujosios sąjungos“, Viktoro Uspaskicho Darbo partijos įpėdiniai, perėmę jų elektoratą ir šiek tiek rausvą savo pirmtakų ideologinį atspalvį (kiek iš viso jį galima įžvelgti) pasikeitę žalsvu. Nauja tai, kad jų pirmtakai tik užtikrindavo kritinę Seimo mandatų masę, reikalingą sudaryti koalicines Vyriausybes, kuriose pirmuoju smuiku grieždavo ekskomunistiniai socialdemokratai. Po paskutinių Seimo rinkimų vaidmenys pasikeitė, dabar jau ekskomunistams tenka papildinio vaidmuo", - sako Z. Norkus.
Tačiau net ir išrinkus naują pirmininką socialdemokratams bus sunku atsikratyti ekskomunistų etiketės, tapti klasikine kairiąja partija. Akivaizdu, kad naują pirmininką užgrius skandalų ir nesusipratimų šešėliai.
Ekskomunistų etiketę pastaruoju metu priminė socialdemokratų pasiūlymas Seimo pirmininko pavaduotojo pareigoms teikti parlamentarę Ireną Šiaulienę, kuri save apibūdino kaip „žmogų iš praeities" ir iš kurios konservatoriai šaipėsi primindami disertaciją, pavadinimu „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940-1941 m." Disertacijai vadovavo Sausio 13-osios byloje nuteistas Mykolas Burokevičius.
Be to, Valstybės saugumo departamentas neseniai atsisakė išduoti leidimą socialdemokratui, tuometiniam Seimo vicepirmininkui Mindaugui Basčiui susipažinti su įslaptinta informacija dėl jo ryšių su buvusiais KGB darbuotojais ir kitais asmenimis. Todėl politikas buvo priverstas atsistatydinti ir užleisti vietą I. Šiaulienei.
KANDIDATAI:
1. Gintautas Paluckas. 37 metų politikas yra Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotojas, neseniai išrinktas socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininku. Pastaruoju metu šis politikas įgijo populiarumą sostinės elito sluoksniuose, bet rinkimuose didelio proveržio nepademonstravo. Jis yra giriamas už nuosaikumą, racionalumą, bet turi trūkumą – yra teistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba „žiurkių naikinimo byloje", tiesa, niekad to neneigia ir nesiteisina.
2. Mindaugas Sinkevičius. 32 metų politikas šiuo metu eina ūkio ministro pareigas Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, anksčiau buvo Jonavos meras. Jis yra buvusio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus. Jam trūksta nacionalinės politikos patirties, bet šis politikas buvo labai populiarus vietos rinkimuose Jonavoje.
3. Andrius Palionis. 41 metų politikas jau antrą kadenciją dirba Seime, laimėjęs vienmandatėje apygardoje, kurią, galima sakyti, „paveldėjo“ iš tėvo Juozo Palionio, kuris tragiškai žuvo avarijoje 2011 m. Politikas iki šiol nebuvo itin ryškus socialdemokratų lyderis, pirmoje kadencijoje rinkimus laimėjo savarankiškai ir tik paskui prisijungė prie partijos frakcijos.
4. Mantas Varaška. 37 metų teisininkas šiuo metu dirba Kauno klinikų viešųjų pirkimų tarnybos vadovu. Šis politikas buvo Seimo narys 2008-2012 m., bet neprikausė socialdemokratams. Jo politinė patirtis labai marga: būdamas Seimo nariu jis priklausė Tautos prisikėlimo partijos frakcijai, vėliau šiai suskilus buvo „Vienos Lietuvos“ frakcijos nariu, kuri persivadino į Krikščionių partijos frakciją, bet paskui politikas perėjo į konservatorių frakciją ir kadenciją baigė Mišrioje Seimo narių grupėje.
5. Artūras Skardžius. 56 metų politikas dirba Seime nuo 2000 m. su pertrauka 2008-2012 m. Iš pradžių jis buvo Naujosios sąjungos atstovas, bet šiai žlugus įsiliejo į socialdemokratų gretas. Šis politikas garsėja itin didele „alergija“ konservatoriams ir buvo tiek kritiškas suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms, kad net socdemų premjeras Algirdas Butkevičius siekė užsitikrinti netrukdymą.
