Kaip informuoja Lietuvos Jėzuitų provincija, velionis pašarvotas Kauno jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, laidotuvių Mišios – antradienį, balandžio 4 d., 14 val. Laidojamas jėzuitų sklypelyje Petrašiūnų kapinėse.
Anicetas Tamošaitis gimė Rozalime (Pakruojo r.) 1922 m. rugsėjo 14 d. Stanislovo ir Teklės (Augustinavičiūtės) Tamošaičių šeimoje. Kartu su seserimi augo Meldinių kaime, lankė Rozalimo mokyklą, Šeduvos progimnaziją, Linkuvos gimnaziją. 1942 m. birželio 21 d. Pagryžuvyje įstojo į Jėzaus Draugiją.
Artėjant frontui, pasitraukė iš Lietuvos ir su kitais karo išblaškytais jėzuitais studentais atsidūrė Vokietijoje, netoli Miuncheno. 1947–1950 m. studijavo filosofiją Pulache, atliko mokytojo praktiką
Švarcvalde, Šv. Blažiejaus jėzuitų gimnazijoje, kur buvo ir muzikos prefektas. Lietuviams jėzuitams buriantis JAV, 1950–1954 m. Vest Badene, Indianoje, studijavo teologiją, ten pat 1953 m. birželio 17 d. įšventintas kunigu.
1954–1955 m. Port Tovnsende, Vašingtono valstijoje, praleido dvasingumo metus. 1956–1959 m. studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete, kur apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Bažnyčia ir valstybė Mariteno mokyme“, skirdamas ją ryžtingai vengrų tautai pagerbti.
1960–1970 m. ir 1972–1994 m. gyvendamas lietuvių jėzuitų bendruomenėje Čikagoje pamokslavo jėzuitų koplyčioje, vadovavo rekolekcijoms, talkino lietuvių parapijose, ypač Rokfordo Šv. Petro
lietuvių parapijoje (už 150 km), rūpinosi Gerojo Ganytojo senelių prieglauda, kapelionavo vasaros stovyklose Dainavoje, Neringoje bei anksčiau jėzuitų rengtoje berniukų stovykloje.
Tuo pat metu tvarkė ir katalogavo 40 tūkst. tomų jėzuitų biblioteką, skaitė korektūrą ir sudarė
vardų bei vietovardžių rodykles Broniaus Kviklio 6 tomų leidiniui „Lietuvos Bažnyčios“, kitiems lietuviškiems albumams. 1968 m. į lietuvių kalbą išvertė ir pritaikė kasdienį mišiolą, didįjį sekmadienio ir šventadienių mišiolą, 1967–1968 m. – Vatikano II susirinkimo dokumentus, išleistus knygų serijoje „Krikščionis gyvenime“. Bendradarbiavo jėzuitų mėnraštyje „Laiškai
lietuviams“, į lietuvių kalbą išvertė Jėzaus Draugijos Konstitucijas bei kitus dokumentus, daug knygų ir straipsnių.
1970–1972 m. t. Anicetas Tamošaitis Madride rengė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto išlaikomas lietuviškas radijo laidas, per Filipinus transliuotas ir į Sibirą, kurių transliaciją visokeriopai trukdė sovietų valdžia.
1995 m. pakviestas į Lietuvą, iki 2000 m. buvo Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios rektorius (čia įrengė kambarėlį Susitaikinimo sakramentui su užsidegančiomis lemputėmis – raudona, kai užimta, žalia, kai laisva), taip pat – namų vyresnysis, pradžios mokyklos kapelionas; rūpinosi pritaikyti namus naujokynui. Vėliau buvo Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos vikaras (iki 2003 m.), šešerius metus – provincijolo asistentas Vilniuje. Atlikęs šią tarnystę, vėl grįžo į Šiaulius, o 2014 m. prisidėjo
prie vyresnio amžiaus bendrabrolių būrelio jėzuitų namuose Kaune.
2015 m. išėjo t. A. Tamošaičio pamokslų rinkinys „Raktai mūsų rankose“, 2016 m. antroji knyga – „Svečias Kristus“ (Šiaurės Lietuvos leidykla). T. Anicetas mokėjo lotynų, anglų, vokiečių, italų, ispanų, prancūzų, rusų, lenkų kalbas ir, aišku, tobulai – lietuvių kalbą.
Pasižymėjo neblėstančiu optimizmu ir puikiu humoro jausmu. Iš t. Jono Raibužio ir vėliau savarankiškai išmoko daug amatų – rišti knygas, veisti sodą ir sodinti daržą, statyti burlaivį ir valtį žvejybai, įrengti prieplaukas, įvesti elektrą, remontuoti įvairius prietaisus; buvo pasigaminęs didelį teleskopą. Dviračiu ir motociklu apvažinėjo plačias JAV, Kanados, Ispanijos teritorijas, apsistodamas ir stovyklaudamas gamtoje.
Pėsčiomis keliavo Apalačų taku JAV rytuose.
Savo autobiografijoje t. Anicetas Tamošaitis rašė: „Bene giliausias jausmas pergalvojant asmeninį gyvenimą yra padėka Dievui, kurio regiu save labai praturtintą. Dievas dažnai daro mūsų gyvenime didelių dalykų iš palyginti mažų... Visa galima nuveikti kruopščiu darbu...“