Pirmadienį dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.
Anot žvalgybos, šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis, Rusijos diplomatų išsakomos pastabos, esą Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sakė manantis, kad VSD padarė didelę klaidą.
„Manau, kad tai yra visiškas nesusipratimas. Tautinių mažumų klausimas yra politikų klausimas, o ne saugumo klausimas. Tik Rytų ir Vidurio Europoje tautinių mažumų klausimas yra sugrėsmintas. Vien dėl to, kad lenkams būtų suteikiamos tam tikros teisės, nereiškia, kad jas reikia suteikti rusams. Jei Maskva spaustų, būtų galima atsisakyti“, - BNS sakė K.Girnius.
„Tos pastabos apie lenkus netinka saugumui, jos labiau atspindi ksenofobiško vidutinio lygio apžvalgininko pastabas“, - pridūrė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sakė, kad VSD peržengė savo kompetencijos ribas.
„VSD paskubėjo ir pamiršo, kad jie yra tik „rentgenologai“. Politinius sprendimus priima ir įgyvendina - taip pat tautinių mažumų politikos srityje - Seimas ir Vyriausybė. Tos dvi institucijos atlieka „gydytojų“ vaidmenį, o ne VSD“, - pridūrė jis.
Anot A.Pukšto, Lietuvos politika lenkų tautinės mažumos atžvilgiu per pastaruosius 10 - 15 metų kartais primena judėjimą tamsiame kambaryje, Lietuvos institucijose nėra aiškios strategijos ir taktikos, nors paskutiniu metu būta teigiamų iniciatyvų iš premjero Sauliaus Skvernelio ir buvusio konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus įkurtos Gegužės 3-iosios grupės Seime.
„Gaila, kad ataskaitos kai kuriais punktais reikia suabejoti kaip tik tuo metu, kai premjeras Saulius Skvernelis sėkmingai vysto dialogą tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lenkų tautinės mažumos klausimais. Taip pat Seime veikianti Gegužės 3 d. parlamentinė grupė nuosekliai eina geru keliu“, - sakė jis.
Vėliau VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė patikslino, kad „išskirtinės teisės“ galėtų apimti išimtis dėl valstybinės kalbos vartojimo ar išskirtinio statuso administraciniams vienetams.
„Originalios pavardžių rašybos leidimas nebūtų išskirtinė teisė, nes ja galėtų pasinaudoti ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir titulinei (lietuvių) tautai save priskiriantys asmenys, pavyzdžiui, sudarę santuoką su užsienio valstybės piliečiu“, - BNS sakė A.Katkuvienė.
„Sąvoka „išskirtinės teisės“ naudotina tiems atvejams, kai jomis gali naudotis tik tam tikrų socialinių grupių nariai. Tokiomis galėtų būti reikalavimo mokėti valstybinę kalbą netaikymas ar taikymas mažesniu mastu tam tikrų savivaldybių tarnautojams, išskirtinio statuso suteikimas tam tikriems administraciniams vienetams, kuriuo būtų susilpninti centrinės valdžios įgaliojimai juose, įstatymų normų netaikymas tam tikriems objektams, pavyzdžiui, pradėjus švietimo sistemos reformą jos nevykdyti tautinių mažumų švietimo įstaigose. Tokie atvejai stabdytų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, o tai yra vienas iš Rusijos užsienio politikos tikslų“ , - teigė VSD atstovė.