Pasak jos, toks sprendimas padarytas supratus ir įvertinus, kad šis pateikimas buvęs skubotas, o pati problema - neišdiskutuota.
"Mano rankomis pateiktos įstatymo pataisos lengvai galėjo tapti priemone suvaržyti žiniasklaidos darbą, riboti žodžio ir minties laisvę bei konstitucinę teisę turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti", - sako D. Šakalienė.
Seimo narės įsitikinimu, informacijos atrinkimo ir jos pateikimo būdai subrendusios demokratijos visuomenėje yra žiniasklaidos prerogatyva, tačiau "šiandien, deja, matomas vienas atrankos kriterijus - perkamumo". Taip žodžio laisvė, anot jos, tampa komercinio intereso įkaite.
"Todėl nesigailiu teikusi pataisas ir atkreipusi dėmesį į skaudžią visuomenei temą. Tačiau suprantu, kad mano žingsnis dėl kokybiškesnės ir šviesesnės žiniasklaidos buvo skubotas, dėl to pataisas atsiimu. Skaudi patirtis yra geriausia pamoka, ir aš ją išmokau. Ačiū tiems, kurie mane palaikėte, guodėte, bei tiems, kurie barėte ir mokėte. Visuomet ginsiu žodžio laisvę, bet lygiai taip pat visuomet kovosiu su smurto kūrimu, replikavimu ir dauginimu. Ir aš visuomet ieškosiu kelio padėti žiniasklaidai tapti švaresne, kokybiškesne ir sveikesne", - teigia parlamentarė D. Šakalienė.
Kaip ELTA jau skelbė, Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlė nustatyti, "kad visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos".
Jie taip pat siūlė nustatyti proporcijas - kad turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos, ir ji būtų pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.