„Negali būti jokio kišimosi ir intervencijos – ypač iš politikų ar stambaus verslo atstovų – į žiniasklaidos turinį. Žiniasklaidos prigimtis yra pateikti objektyvią informaciją, informuoti visuomenę, būti tam tikru „sarginiu šunimi“, ir tas principas, manau, kad negali būti demokratinėje šalyje kvestionuojamas“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto Premjeras atkreipė dėmesį, kad patys politikai iš dalies atsakingi už pozityvesnio turinio dalį žiniasklaidoje, kita vertus, reikia atsižvelgti, kiek tos teigiamos informacijos reikalauja pati auditorija.
„Dėl tos „neigiamos informacijos“ – ar jos per daug, ar per mažai. Kalbant apie politikus, tai tiesiog mums reikia daryti teigiamus darbus, tada bus ir jie viešinami, ir nebus skandalų, ir jie nebus pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Kita medalio pusė, – na, deja, mūsų visuomenė imli negatyviai informacijai. Žiniasklaida rodo tą vaizdą, kokį turime – patinka ar nepatinka“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip žinoma, įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo nustatyti, „kad visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“.
Jie taip pat siūlo nustatyti proporcijas: turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos, ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.