Tokį rezoliucijos projektą teikia Seimo komisija, vertinusi praėjusią savaitę Seimui pateiktą generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą, kad būtų panaikintas P.Gražulio teisinis imunitetas.
Komisijos sprendimas siūlyti neleisti traukti P.Gražulio atsakomybėn buvo priimtas „už“ imuniteto naikinimą balsavus 5 jos nariams, 4 – prieš, vienam susilaikius, tad lėmė prieš prokuroro prašymą buvusio komisijos pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino balsas.
Pusės komisijos narių patvirtintoje pažymoje teigiama, kad „Generalinės prokuratūros nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas Seimo narį P.Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, yra nepakankamos ir riboja Konstitucija ir kitais teisės aktais Seimo nariui suteiktas teises ir laisves“.
Pagal Seimo statutą, jeigu rezoliucijos projekte sutinkama panaikinti Seimo nario neliečiamybę, jam priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų – ne mažiau kaip 71 iš 141, sutikimo neduodantis rezoliucijos projektas priimamas paprasta balsų dauguma.
Tačiau Statute nenumatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti. Seime kartą jau buvo kilusi tokia kolizija, ir situaciją aiškinusi Etikos procedūrų komisija pasiūlė balsuoti alternatyviai – jei pasisakiusių prieš komisijos siūlymą būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog Seimo nario neliečiamybė panaikinta.
Praėjusios kadencijos metu tuometiniai Seimo nariai „tvarkiečiai“ P. Gražulis, Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje. Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P. Gražulis, be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę.
Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, o K.Komskiui ir V.Vasiliauskui jau pateikti įtarimai. Generalinio prokuroro teigimu, savo veiksmais P.Gražulis siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui, trukdė tirti rezonansinę bylą, bandė paveikti tyrimo eigą.
„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas P.Gražulis tuo tarpu tvirtina esąs persekiojimas už prokuratūros kritiką, o sprendimą pradėti bylą dėl nesankcionuoto piketo prie prokuroro namų prilygina grįžimui į sovietmetį.
Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.