Nors dar išvakarėse žiniasklaidos kanalais buvo publikuojamos Minsko kiemuose, netoli tos vietos, kurioje turėjo įvykto protesto akcija, stovinčių vandensvaidžių nuotraukos. Kai iki akcijos pradžios liko visiškai nedaug, į gretimą kvartalą autobusais atvažiavo OMON būriai. Buvo pasirūpinta ir specialiais automobiliais įtariamiesiems gabenti.

Baltarusijoje dirbančių žurnalistų, kurie rėmėsi savo šaltiniais, teigimu, teisėsaugos struktūrų darbuotojai buvo pasirengę ir drastiškam įvykių scenarijui. Tačiau viskas labiau priminė kovo 25 d. vyksiančios akcijos repeticiją. Laisvės dieną turi vykti demonstracija, į kurią kviečia Baltarusijos opozicija.

Prie kino teatro „Oktiabr“ Minsko centre, netoli nuo Mokslų akademijos, prasidedant akcijai žmonių buvo jau apie 2 000. Šį skaičių pateikė ir stebėtojai bei žurnalistai, skaičiavę dalyvius.

Dauguma reikalavimų iš esmės buvo ekonominio pobūdžio, bet skambėjo ir atvirų raginimų Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai atsistatydinti, o susirinkusiųjų imtas skanduoti lozungas „Tegyvuoja Baltarusija“ ir raginimas A. Lukašenkai „Išeik“ skambėjo garsiai ir užtikrintai.

„A. Lukašenkai – kastuvą, mums – atlyginimus“, „Nestverk sau už p...tų, griebkis ekonomikos“, „Kas dykaduonis“, „nepamiršime 3-io dekreto“. „Kiek baltarusiui kainuoja prezidentas“ – štai su tokiais plakatais susirinko mitingo dalyviai.

Eitynės buvo taikaus pobūdžio, opoziciniai judėjimai ir partijos iš anksto dėl jų susitarė su valdžia.

Vis tik procesas tiesiogiai nesiasocijavo su opozicija, nors jos atstovai aktyviai kalbėjo prieš akciją:

„Puikiai pažįstu A. Lukašenką. Ir M. Miasnikovičius, ir jo administracija šitą kvailystę sugalvojo, kad papildytų biudžetą per krizę. Baltarusijoje daugelis išvažiuoja uždarbiauti į Lenkiją, Rusiją, Europą. Tai – apie pusė milijono žmonių, Baltarusijai tai daug. Norėta nuplėšti nuo jų mokestį. Bet jūs suprantate – jei žmogus išvažiuoja ir jo pusę metų nėra, grįžus jam tenka mokėti už nieką“, – tvirtina Pavelas Znavecas, buvęs paskutinio teisėto Baltarusijos parlamento Aukščiausiosios tarybos narys.

Jo teigimu, tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, o tada „vis ši brolija suprato, kad prašovė“.
„Regis, tą dekretą užšaldė ir įkiš giliai į stalčių, bet aktyviausiai visuomenės daliai tai užkliuvo. Daugeliui, ypač provincijoje, tai dideli pinigai. <...> Todėl žmonės išeina (į gatves), nepaisant baimės, juk žurnalistus sodina (už grotų), ištraukia iš pačių aktyviausių minios. Bet matau, kad žmonės liovėsi bijoję“, – pasakojo pašnekovas.

P. Znaveco teigimu, jis anksčiau dėstė universitete tarptautinę teisę, o tarp jo studentų buvo du A. Lukašenkos sūnūs.

Dabar vienas iš jų – patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kitas – prezidento sporto klubo vadovas.

„Jie irgi veltėdžiai. Jaunesnysis niekam tikęs, dabar vadovauja prezidento sporto klubui, o vyresnysis laikomas patarėju“, – sakė P. Znavecas, fone skambant „A. Lukašenka, išeik“.

Jau seniai teko matyti tokio masto protestus, rašo ru.DELFI.lt. Šįsyk daugelis protestuojančiųjų – eiliniai Baltarusijos piliečiai, kurių aktyviais opozicijos šalininkais tikrai nepavadinsi. Per pirmą spontaniškai vasario 17 d. surengtą akciją opozicijos atstovai akivaizdžiai sutriko, išvydę didžiulę minią žmonių, o iki šių eitynių sugebėjo mobilizuotis ir rimčiau pasirengti.

Minioje buvo galima pastebėti ir pasitempusius, iš pažiūros sportiškos išvaizduos tarp demonstrantų vaikštančius jaunuolius. Sklido kalbos, kad tarp protestuojančiųjų buvo ir provokatorių. Vis dėlto gausių milicijos pajėgų nesimatė. Pro šalį važiavę automobiliai signalizuodami reiškė pritarimą eitynių dalyviams.

Nors akcijos dalyviai tvirtina, kad žmonės nebebijo, DELFI žurnalistų paprašyti atsakyti į keletą klausimų, dauguma vis dėlto nepanoro pateikti kokių nors komentarų arba atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę bei fotografuotis.