Projekte nurodoma, kad įstaigos turi prižiūrėti, kaip žiniasklaidos priemonės laikosi jiems keliamų reikalavimų, o už padarytus pažeidimus bus galima taikyti administracinių nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas.

Baudos – nuo 150 iki 2 tūkst. eurų

Remiantis tuo, kas užregistruota, visuomenės informavimo priemonių, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjus, reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 iki 150 eurų.

Jei tas pats pažeidimas būtų padarytas pakartotinai, tai jau užtrauktų baudą nuo 150 iki 400 eurų.

Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų reikalavimų viešosios informacijos skleidimui pažeidimas užtrauktų įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 600 eurų. Pakartotinai – nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.

Kas nurodoma dalyje, kurios nesilaikymą siūloma apmokestinti?

Pinigines nuobaudas norima taikyti, jei viešosios informacijos skleidėjai iškraipo teisingą, nešališką informaciją, nuomonę ir panaudoja tai savanaudiškiems tikslams. Taip pat jei įrodoma, kad trūksta objektyvumo, pateikiama nepakankamai nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.

„Fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir kt. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų. Neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo.

Neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų. Turi aiškiai pristatyti religines organizacijas ir jų pažiūras, kad žmonės nebūtų klaidinami. Neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai“, – nurodoma įstatymo dalyje, kurią siūloma pavesti prižiūrėti ir to nesilaikymą apmokestinti.

Kaltina pasikeitusią geopolitinę situaciją

Šias pataisas įregistravo Seimo nariai Kęstutis Pūkas (kurį šiuo metu krečia skandalai dėl galimo seksualinio priekabiavimo), Petras Gražulis, Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Dumbrava ir Jaroslav Narkevič.

„22 straipsnio 11 dalyje yra nustatyti reikalavimai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kurie yra ypatingai svarbūs užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą informacijos laisvę bei visuomenės teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Pažymėtina, kad minėta nuostata galioja jau eilę metų, tačiau už joje nustatytų reikalavimų nevykdymą nėra nustatyta aiški atsakomybė bei nėra paskirta institucija, kuri vykdytų šios nuostatos laikymosi priežiūrą. Pasikeitusi geopolitinė situacija verčia imtis priemonių, kurios padėtų sustiprinti Lietuvos informacinės erdvės apsaugą nuo bet kokios galimos įtakos“, – aiškina jie.

Tikinama, kad dabar galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas esą neužtikrina šių nuostatų veiksmingos priežiūros, nes jame nėra aiškiai įvardyta konkreti institucija, kompetentinga vykdyti šių nuostatų tinkamą priežiūrą ir taikyti atitinkamas poveikio priemonės jų nevykdantiems radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams

„Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų“, – tikina projekto teikėjai.

Nori nurodyti, kiek pozityvo skleisti

DELFI primena, kad valstiečių ir žaliųjų atstovai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti, kad žiniasklaida pateiktų mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos, kuri turėtų atsirasti informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose.

Kaip aiškėja iš aiškinamojo rašto, parlamentarams ne itin patinka, kad žiniasklaidos akiratyje itin dažnai atsiduria korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos.

„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, – rašo Seimo nariai aiškinamajame rašte.

Dėl šios priežasties trys valstiečių atstovai pasiūlė įpareigoti visuomenės informavimo priemones skleisti bent 50 proc. pozityvios informacijos.