Po šio tragiško įvykio ne vienam kilo klausimų, kokių saugumo priemonių imtis kelyje ir ką daryti, jei, pavyzdžiui, pajunti grėsmę iš kitų eismo dalyvių.
Apie tai DELFI sutiko papasakoti žurnalistas ir keliautojas, įvairių ištvermės važiavimo rekordų autorius Vitoldas Milius. Savo komentarais pasidalijo ir Bendrojo pagalbos centro, policijos atstovai.
Pagrobta imitavus eismo įvykį, automobilis apgadintas nesmarkiai
Primename, kad tiesioginėje spaudos konferencijoje dar penktadienio vakarą generalinis policijos komisaras Linas Pernavas prasitarė, kad sustabdyta kelyje Kaunas-Vilnius mergina galėjo būti imitavus eismo įvykį.
„Įvykio chronologija buvo tokia: prie Elektrėnų imituotas eismo įvykis, jo metu mergina ir automobilis buvo pagrobti. Duomenys rodo, kad mergina buvo nužudyta tą patį vakarą“, – sakė L. Pernavas.
Tuo metu Kriminalinės policijos biuro vadas Rolandas Kiškis patvirtino, kad merginos automobilis buvo apgadintas, tačiau, pasak jo, apgadinimai nebuvo žymūs.
Pastarieji – ant dešinių automobilio durelių – matyti ir DELFI atsiųstose skaitytojų nuotraukose. Liudininkai matė, kaip automobilis buvo atvežtas į Vilnių.
Nuotraukos neatskleidžia visumos, bet taranavimas – sunkiai tikėtinas
Paklaustas, ar realu, kad važiuojant keliu Vilnius-Kaunas, kuriame maksimalus leidžiamas greitis žiemos metu yra 110 km/val., ir bandant sukelti avariją ant automobilio liktų tik tokie minimalūs pažeidimai, V. Milius pripažino tuo sunkiai galintis patikėti.
„Važiuojant greitkeliu ką nors, grubiai tariant, taranuoti yra žiauriai pavojinga ir pačiam, nukentės ir kitas automobilis. Tai nelogiškas sprendimas“, – tikino pašnekovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad konkrečiai pasakyti, kas nutiko I. Strazdauskaitės atveju, sunku, nes viešumą pasiekusios nuotraukos – nelabai aiškios.
„Net ir nedarant ekspertizės, tačiau tik būnant šalia automobilio profesionalas galėtų apytiksliai pasakyti, kaip, kokiu maždaug greičiu, kokia automobilio dalimi buvo kliudyta, nes kiekvienas smūgis turi savo specifiką“, – aiškino V. Milius.
Prisiminė keliones per Lenkiją devyniasdešimtaisiais
Jis prisiminė devyniasdešimtaisiais pats važiuodavęs pirkti automobilių į Vakarus ir turėjęs su jais grįžti į Lietuvą, tačiau net ir tais laikais, tikino, nebuvo nutikę analogiškų situacijų, kad žmonės būtų žudomi dėl transporto priemonės.
„Tuo metu vyravo kelių banditizmas, pilna Lenkija būdavo tų, kurie norėdavo atimti arba pinigus, arba automobilius. Tada gal ir tokių greitkelių Lenkijoje nebuvo, tačiau aš tikrai neatsimenu nė vieno atvejo, kad kas nors važiuojant bandytų ar blokuoti, ar kažkaip. Visada visi banditai stengdavosi kažką padaryti tuo metu, kai automobilis stovi ir žmogus yra labiausiai pažeidžiamas“, – atsiminimais dalijosi pašnekovas.
Reikia atsižvelgti į automobilį ir vairuotojo gebėjimus, tačiau sugauti tą, kuris dar važiuoja, aiškino V. Milius, yra daug sunkesnė užduotis.
Įtaria, kad mergina buvo verčiama sumažinti greitį
Todėl gali būti ir taip, spėjo pašnekovas, kad I. Strazdauskaitė nusikaltėlių buvo verčiama sumažinti greitį.
„Praverti langą ir rodyti, kad kažkas tavo automobiliui blogai – smulkių sukčių gudrybė. Dažniausiai ji naudojama mažiau išsivysčiusiose šalyse. Greta važiuojantis vairuotojas ima aiškinti, kad, pavyzdžiui, padanga netvarkoje, kai sustoji (tai gali vykti ir mieste), vienas aiškina, kitas apeina automobilį, kol dažniausiai pavagiamas rankinukas ar kiti daiktai – piniginė, mobilus telefonas“, – apie nusikaltėliams įprastus veikimo būdus pasakojo V. Milius.
Jis taip pat prisiminė, kad senaisiais kelių banditų laikais populiaru buvo ir aplenkti automobilį, o tuomet išmesti specialiai pagamintus įrenginius, praduriančius padangas.
Galėjo būti atlikti keli manevrai
„Negaliu pasakyti, ar nubrauktas šonas užkišimo pasekmė, bet gali būti, kad buvo bandoma stumti, užblokuoti. Jei geras vairuotojas nesiduos blokuojamas, tai jauna mergaitė, nepatyrusi, jei ją kas blokuoja, tai ir „blokuojasi“. Gali būti – išsigando, automobilio gaila pasidarė, nenorėjo trenktis, ėmė stabdyti. Aš, pavyzdžiui, gal juos stumčiau nuo kelio pats, kalčiau ant stabdžių, apvažiuočiau – turi suprasti, kad tave puola ir reikia gintis, bet tą reikia mokėti padaryti ir tai nebūtinai lengva. „Audi A7“ – galingas automobilis, su kuriuo gali išdarinėti, ką nori, tačiau tam reikia gero vairuotojo“, – aiškino V. Milius.
Nors kiek įlenktos dešiniosios automobilio durelės, pašnekovas nemano, kad aptariamu atveju galėjo būti imituota avarija, kai transporto priemonę tyčia leidžiama aplenkti, o po to jai grįžtant į pirmąją juostą padidinamas greitis, nes važiuojant greitai, tai paprasčiausiai labai pavojinga.
„Tą automobilį norėta parduoti, o tokį manevrą taikant – viena sekundė iki visiško automobilio sudaužymo. Jei stumtelėsi transporto priemonę kiek per daug į šoną, ją sumėtys, vairuotojas gali nesuvaldyti... Nutaikyti smūgio stiprumą teoriškai įmanoma, bet aš labai abejoju, ar mokėti taip važiuoti yra šių bukapročių valioje“, – kalbėdamas apie nusikaltėlius žodžių nerinko jis.
Turi vienintelį patarimą – nestoti
Būtent dėl pastarųjų situacijų dar devyniasdešimtaisias, tikino pašnekovas, keliuose jie laikydavosi vienos taisyklės – nestoti.
„Ar tave stumia, ar tau ką daro, tu nestoji. Kol važiuoti, tol važiuoji. Kai sustoji, išlipo 3 su pistoletais, tu neturėsi, ką daryti – esi įkaitas“, – mokė V. Milius.
Jo teigimu, kuo toliau, tuo mažiau panašu, kad I. Strazdauskaitės situacijoje kalbama apie išradingus nusikaltėlius, žinojusius, ką daro. Todėl pašnekovas tikino norintis įspėti, kad niekada nereikia paklusti nepažįstamų žmonių nurodymui imtis vienų ar kitų veiksmų.
„Įsivaizduokite, važiuoji, saulė šviečia, geras oras, lygus kelias, o tau kažkas bac į šoną – taip nebūna. Iš niekur nieko niekas nesidaužo – tai turi atkreipti dėmesį, kodėl taip daro? Kiekvienas dabar turi telefoną ir ėmus skambinti banditai jau sunerims – gal į policiją?
Sako, kad kažkas automobiliui blogai? Reikia suabejoti, eliminuoti naivumo faktorių tiesiog. Dabar stipriai tamsintų langų negali būti, tu matai, kas sėdi, turi atkreipti dėmesį, kas vyksta. Normalus vairuotojas, jei kažkas yra automobiliui ar padangai, tai jaučia. Nėra taip, kad nuleido padangą, o tu važiuoji 120 km/val. greičiu toliau be jokių pokyčių.
Be to, daugybė naujų automobilių turi sistemas, kurios parodo, jei kažkas nutiko, net įspėja apie padangų slėgio pokyčius – užsidega lemputė, jei kas blogai. Galiausiai, jei kažkas nutiko, turi važiuoti į degalinę ar kažkur, kur būtų vaizdo kameros, žmonių. Jei sustosite vidury miško vidury nakties, faktas, kad su Jumis gali daryti, ką nori“, – sakė pašnekovas.
Gal įlenkimas buvo padarytas vėliau?
V. Miliaus teigimu, kalbėdamas apie I. Strazdauskaitės situaciją, jis nėra visiškai tikras ir tuo, ar aptariamas įlenkimas negalėjo būti padarytas ne stabdymo, avarijos ar blokavimo metu, o vėliau.
„Kai važiuodavome per Lenkiją, mes žinodavome, kad jei mus puola, turime gintis. Dabar ne tie laikai, todėl žmonės apie tai negalvoja. Viduryje baltos dienos Lietuvos greitkelyje tave kažkas puola? Kosmosas“, – nusikaltėlių mąstymo suprasti negalėjo pašnekovas.
Jis dar kartą priminė, kad net ir tais pavojingais laikas niekas nieko nežudydavo – atimdavo pinigus ar automobilį, blogiausiu atveju vairuotoją kur miške paleisdavo.
„Be to, kadangi automobilius varančių buvo pakankamai daug, jei imdavai priešintis, tave tiesiog palikdavo ramybėje, nes, galiausiai ir pats gali nukentėti, ir, jei tikslas automobilis, didelė tikimybė, kad jis bus sugadintas“, – kaip gali pasitarnauti atkaklumas ir užsispyrimas, patarė V. Milius.
Kaip išvengti tykančio pavojaus?
Bendrojo pagalbos centro atstovės spaudai Vilmos Juozevičiūtės teigimu, kilus įtarimui, kad kelyje esate persekiojamas kito automobilio, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Skambinantis asmuo nedelsiant yra sujungiamas su policijos įstaigų operatyvaus valdymo padaliniu. Situacijos valdymą perima policijos pareigūnai, kurie prašo apibūdinti persekiojantį automobilį, klausia koks tai automobilis, valstybiniai numeriai, tikslinasi kitas aplinkybes.
Anot V. Juozevičiūtės pagrindinė rekomendacija – važiuoti į saugesnę vietą. Tai gali būti degalinė, prekybos centras, vietos, kurios yra gerai apšviestos, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis savo ruožtu paaiškino, kokia yra automobilių stabdymo tvarka, pareigūnams dirbant su nežymėtu tarnybiniu automobiliu.
Stabdoma važiuojant iš paskos su įjungtais švyturėliais (naujuose policijos automobiliuose jie matomi 360 laipsnių kampu, senesniuose jie įrengti mašinos priekyje, už grotelių).Vairuotojas gali būti stabdomas tik šviesiu paros metu. Automobilyje turi būti du uniformuoti pareigūnai. Jei kyla pagrįstų įtarimų, jog tai ne policija, nestokite ir iškart skambinkite 112, jums bus paaiškinta ar jus stabdo tikri pareigūnai.