Užsienyje gyvenantys lietuviai jau ne vienerius metus ieško įvairių būdų, kaip išlaikyti dvigubą pilietybę. Šiuo daugeliui įtemptu metu, JK lietuvių bendruomenės atstovai iškėlė klausimą, kodėl būtent dabar yra svarbu išsaugoti Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę?
Pasak JK lietuvių bendruomenės vadovės Dalios Asanavičiūtės, dvigubos pilietybės institutas ypač aktualus tapo po JK referendumo dėl išstojimo iš ES. Po šio sprendimo JK gyvenantys lietuviai suskubo gauti nuolatinio gyventojo statusą, o tai – pirmas žingsnis link britiškos pilietybės.
JK iš ES sudėties planuoja pasitraukti 2019 m. pradžioje, t.y. pirmąjį ketvirtį. Tuo tarpu LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, dvigubos pilietybės išsaugojimas planuojamas įteisinti nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio.
„Turime pusės metų tarpą, kurio metu LR piliečiai, dėl susiklosčiusių aplinkybių atsisakys LR pilietybės, bet įteisinus Lietuvai teisę išsaugoti pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, jos nebeturės galimybių atgauti (tą apibrėžia pilietybės įstatymas). Todėl, nepaspartinus šio proceso, Lietuva praras piliečius ne tik de fakto, kas jau vyksta du dešimtmečius, tačiau ir de jure.”, - dėmesį atkreipė D. Asanavičiūtė.
Pagal dabar galiojančius LR įstatymus, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
• Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
• yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
• yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
• yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.