„Man galvoje visiškai nesuvokiamas dalykas ir kartais net pačiai kaip tikinčiai, net atrodo truputį sunku tai sakyti, bet atrodo, kad ši nelaimė tarsi mus dar labiau suartina ir dar labiau sustiprina mūsų tikėjimą. Aš pati labai bijojau, kad mes nesugriūtume, kad aš pati nepradėčiau abejoti šiek tiek savo tikėjimu, galbūt kada yra tokia reali situacija...
Pačioj artimiausioj aplinkoj – nežinau, neturėjau dar galimybės su visais susitikti ir pakalbėti. Iš draugų rato tikrai buvo ir pykčio, ir nepasitenkinimo, bet aš manau, tą sekundę tai eina iš emocijos – tau skauda ir tu nori, kad tau neskaudėtų. Tu nebegalvoji apie jokias aplinkybes, apie jokius gilesnius dalykus, tiesiog mes kaip žmonės esame truputį savanaudžiai – kad man skauda, tai noriu, kad dabar kažkas skausmą atlygintų.
Bet po tos nelaimės, šeštadienį ryte, ne man tiesiogiai, bet kitiems artimiesiems paskambino Ievos mama ir buvo vienintelis prašymas – viskas, įvyko, įvyko, bet mes šiai akimirkai prisimename Ievą laimingą, linksmą, tą merginą, kuri mylėjo gyvenimą, kuri tikrai džiaugėsi kiekviena akimirka ir mes dėkojame Dievui už galimybę, kad košmaras baigėsi, kad galėjome ją rasti ir galėsime su ja šiomis dienomis atsisveikinti ir nebeminėti blogu žodžiu nei nusikaltimo, nebedetalizuoti šių įvykių, o palikti dabar jau viską teisėsaugos rankose – tiems žmonėms, kurie dirbs toliau su šiais dalykais ir greičiausiai palikti Dievo rankose. Šeimos noras buvo nebedetalizuoti, o tiesiog leisti ramiai atsisveikinti ir kažkaip bandyti toliau grįžti į kasdienybę“, – kalbėjo Živilė.
Ji tvirtino, kad iš pačių artimiausių žmonių nėra jokių minčių apie kerštą nusikaltimo vykdytojams.
Marijos laidoje akcentuota, kad malda krikščionims yra galimybė išgyventi sudėtingiausius skaudžiausius dalykus bei gyvenimo netektis.
Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas tikinčiuosius kvietė melstis.
„Aš manau, kad šis įvykis mus visus turi pažadinti maldai ir rodyti, kokia nepaprasta jos svarba keičiant širdis. Turime jungtis į tam tikrą solidarumą ir simboliška, kad tai vis dėlto įvyko prieš Kovo 11, kada švenčiame laisvę ir nepriklausomybės atgavimą, liudijant, kas štai dar nėra įgyta laisvė ir nepriklausomybė nuo keršto, smurto, nusikaltimo ir kad mes dar daug ką turime nuveikti tėvynėje“, – kabėjo K. Kėvalas.
Vyskupo teigimu, apsisprendimas maldai turi būti radikalesnis. Jis kviečia prisiminti, ką daryti kvietė Fatimos Devo motina, kurios 100 metų nuo apsireiškimo minime – melstis rožinį. „Melstis kasdien, melstis šeimose ir tokiu būdu naują kultūrą Lietuvoje skatinti“, – kvietė vyskupas.