Susitikimą sveikinimo žodžiu pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad Lietuva yra vieninga savo apsisprendime ir neabejoja transatlantinių santykių ateitimi kylant naujiems saugumo ir vertybių iššūkiams. Seimo Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu tai, jog visos parlamentinės partijos Lietuvos užsienio ir saugumo politiką mato ta pačia kryptimi – vos pradėjęs darbą naujasis Seimas priėmė dokumentus, patvirtinančius Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos tęstinumą, įsipareigojimus NATO ir strateginę partnerystę su JAV, sutarta jau kitais metais skirti 2 proc. ir daugiau BVP krašto gynybai, taip pat visokeriopą paramą Ukrainai ir kitoms Rytų partnerystės šalims.

V. Pranckietis pastebėjo, kad Parlamentinio demokratijos forumo dalyviai jau seniai kėlė klausimą dėl pastebimai kylančių grėsmių demokratijai ir augančių imperinių ambicijų rytuose. Lietuva ypač susirūpinusi saugumo padėtimi regione – aneksuotas Krymas, vyksta karas Rytų Ukrainoje, Europoje auga teroristinių išpuolių grėsmė. Šiandien, kaip niekada aiškiai suvokiame, kad tik vieningas grėsmių vertinimas yra lygus veiksmingam jų atrėmimui, akcentavo Seimo vadovas.

Parlamentinio demokratijos forumo pirmininkas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupės su JAV pirmininkas Emanuelis Zingeris, prisiminęs daugeliui valstybių reikšmingus istorinius faktus, jų kovą už laisvę ir demokratiją, susitikimo dalyviams pasiūlė idėją penkioms šalims, kurios 2018 metais minės savo Nepriklausomybės šimtmečius – Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir Suomijai – rasti bendrą, visoms valstybėms reikšmingą datą ir šią šventę pažymėti kartu, taip parodant solidarumą ir ištikimybę bendroms idėjoms.

Apie transatlantinių santykių reikšmę, ES, JAV ir Kanados solidarumą bei būtinybę tikslingai jį stiprinti kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Solidarumo trūkumas, pasak jo, gali atnešti pasauliui daug išbandymų ir nelaimių. V. Landsbergis taip pat paragino forumą priimti dokumentą, smerkiantį pavojingos Astravo branduolinės elektrinės statybą Baltarusijoje ir siekti, kad elektrinė „būtų patraukta kuo toliau į rytus, kuo toliau nuo Vilniaus“.

JAV ambasadorė Lietuvoje Anė Hol (Anne Hall), lietuviškai pasveikinusi su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 27-osiomis metinėmis, pabrėžė, kad transatlantiniai ryšiai tarp Europos ir JAV turi bendrą istoriją, kurios tikslas – laisvė ir demokratija. Ji sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir naujoji JAV administracija palaiko NATO ir pasisako už aljanso stiprinimą. A. Hol taip pat patikino, kad Lietuva yra nemažai pasiekusi krašto apsaugos, energetinio saugumo srityse, yra patikima partnerė ir, kad JAV visuomet laikysi NATO sutarties 5 straipsnio nuostatų.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius savo kalboje daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos klausimui. Jis teigė, kad pagrindiniai veiksniai, trukdantys šiai valstybei sparčiau eiti demokratinių reformų keliu, yra ne tiek vidaus problemos, kiek šiandienos išorės situacija – agresyvūs Rusijos bandymai atkurti imperiją, demokratijos atoslūgis postsovietinėse Rytų partnerystės šalyse, lyginant su XX a. pabaiga pasikeitę ir nebe tokie drąsūs Vakarai. Vladimiro Putino tikslas, anot A. Kubiliaus, neleisti tokioms valstybėms kaip Ukraina, Moldova ar Gruzija sėkmingai vystytis. Tuo metu mūsų tikslas, akcentavo Seimo narys, turėti aiškią strategiją, kuri neleistų V. Putinui tose šalyse laimėti. Jis paminėjo dvišalių santykių svarbą, ekonominę ir kitą paramą, aptariamą bendrame Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje priimtame sprendime, patvirtinusiame iniciatyvą „Naujas Europos planas Ukrainai“ bei Lietuvos paramos Ukrainai priemones.

Toliau pranešėjai ir dalyviai dviejose susitikimo dalyse aptars šias temas: „Iššūkiai ir grėsmės transatlantinei erdvei: naujų būdų solidarumui užtikrinti paieška“ ir „Demokratijos plėtra siekiant išplėsti transatlantinę erdvę: glaudesnio Europos ir JAV bendradarbiavimo poreikis“.