„R.Karoblis susitikimo metu sakė, jog 2017 metais Lietuva ir toliau dalyvaus bei didins savo įnašą į ES karines operacijas ir misijas“, - rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuva šiuo metu dalyvauja trijose iš penkių ES vykdomų operacijų ir misijų. Į operacijas „Atalanta“, „Sophia“ ir karinę mokymų misiją Malyje iš viso išsiųsti apie dešimt Lietuvos karių. ES taip pat vykdo mokymų misijas Somalyje ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Šioms operacijoms koordinuoti ES ministrai pirmadienį nusprendė įsteigti Bendrijos karinę vadavietę. Tai nepanaikins atskirų misijoms vadovaujančių štabų.
„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su Aljansu“, – pranešime sakė R.Karoblis.
„Europos Sąjungos vaidmuo yra ypatingai svarbus ieškant sprendimų Pietuose, kur kylantys saugumo iššūkiai yra susiję su terorizmu bei migracija“, – teigė ministras.
ES ne kartą tikino neketinanti atimti iš NATO pirmaeilio vaidmens Europos gynyboje.
Vis dėlto Didžiajai Britanijai nubalsavus už pasitraukimą iš ES, blokas neteks kariniu požiūriu vienos ir stipriausių narių. Šis veiksnys kartu su tvyrančiomis abejonėmis dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsipareigojimų NATO sąjungininkėms suteikė naują paskatą stiprinti Bendrijos karinį bendradarbiavimą.
Kritišką požiūrį į gilesnį ES karinį bendradarbiavimą anksčiau reiškė ir Lietuva.
„Lietuvos, Baltijos šalių ir daugumos šalių pozicija yra, kad negali būti jokio dubliažo su NATO struktūromis ir negali būti kažko naujo, kas galėtų neigti arba paneigti NATO buvimą. Visus tokius pasiūlymus mes blokuosime“, - pernai rugsėjį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.