Šių raidžių lietuviškoje abėcėlėje nėra.
Pagal LVAT sprendimą, lietuviškame dokumente vardas bei pavardė turi būti įrašyti ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma „Alexia Gorecki-Mickiewicz“.
Anot Europos žmogaus teisių fondo, kurio darbuotojai teisme atstovavo garsaus poeto giminaitei, teismas pripažino privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje.
Nagrinėdamas šią bylą LVAT pabrėžė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi tik kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis. Kita vertus, LVAT teigia, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę būtų galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
„Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, – teigiama LVAT pranešime.
Priimdamas sprendimą LVAT tvirtina rėmęsis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „kurioje naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų“.
Į teismą dėl nepilnametės dukters vardo ir pavardės rašymo kreipėsi A.Mickevičiaus proproanūkis Romanas Goreckis-Mickiewiczius (Romanas Goreckis-Mickevičius).
Jo duktė gimė Lietuvoje, atitinkamai nepilnametei buvo išduotas gimimo liudijimas, o vėliau – Lietuvos ir Prancūzijos pasai. Mergaitė turi dvigubą pilietybę. Visose šiuose dokumentuose nepilnametės vardas ir pavardė buvo užrašyti originalia forma, t. y. su raidėmis „x“ ir „w“. 2010 metais išduotas Lietuvos Respublikos pasas baigė galioti. Pateikus prašymą dėl naujo paso išdavimo Migracijos valdyba atsisakė išduoti dokumentą, kuriame būtų nesulietuvintas vardas ir pavardė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai spalio 10 dieną nusprendė panaikinti Migracijos valdybos sprendimą ir įpareigojo išduoti naują pasą išlaikant originalią asmenvardžio rašybą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį šį sprendimą pakeitė, įpareigodamas įrašyti abi asmenvardžio versijas.
Pareiškėją teisme atstovaujančios advokato padėjėjos Evelina Baliko nuomone, toks sprendimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Anot teisininkės, neaišku, koks įrašas bus asmens tapatybės kortelėje, ar originali vardo ir pavardės versija laikytina oficialia, jei ne, kokiu pagrindu sukuriama lietuviška versija, jei Gyventoju registre įrašyta „w“ ir „x“.
Anot Europos žmogaus teisių fondo pranešimo, dar keliasdešimt panašių bylų laukia teismų sprendimų. Kovo pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbs galutinius sprendimus Wardyn ir Pauwels bylose.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Naujos kadencijos Seimas šio klausimo dar nesvarstė.