Kadaise jis iš „Vilniaus šilumos tinklų“ įsigijo nebenaudojamą statinį – boilerinę Debesijos gatvėje, Antakalnio mikrorajone, visai ant Pavilnių regioninio parko ribos. Kartu po boilerine buvo ir inžinerinės paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio nuomininku dabar, Registrų centro duomenimis, yra „Norfos mažmena“ direktorius Liutauras Čiurlys. Taip įgaunama galimybė valstybine žeme daugybę metų naudotis beveik nemokamai.

Žiniasklaidoje yra aprašytas jau ne vienas atvejis, kai nusiperkamos įvairios griuvenos, seni maži pastatai, rūsiai, net betono luitai ir tai suteikia teisę į valstybinę žemę, o po to atveria vartus ir statybų vystymui. Šis atvejis identiškas.

Įdomu yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra per mažas naujoms gyvenamojo namo statyboms. Tačiau kadangi sklype buvo boilerinė, gautas leidimas ją rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Tačiau kaimynai neilgai trukus pastebėjo, kad boilerinė yra nugriauta ir teritorijoje „rekonstruojamas oras“. Kaimynams kilo abejonių, ar rekonstrukcija nėra tik priedanga, nes realiai sklype vyksta naujos statybos.

Naujas namas yra įterpiamas tarp dviejų daugiabučių, statybos vyksta siaurame žaliojo ploto ruože, kuriuo anksčiau galėjo naudotis daugiabučių gyventojai. Valstybinės institucijos buvo suabejojusios keistomis statybomis, tačiau pažeidimų nenustatė. Pats L. Čiurlys DELFI teigė, kad tokią vietą pasirinko dėl to, kad ji yra mieste, netoli centro. Jis aiškino, kad ne visa boilerinė buvo nugriauta, po žeme paliktos kelios atramos, kurios ir yra rekonstruojamos.

Nusipirko seną boilerinę

Kadaise siaurame ruože tarp dviejų daugiabučių stovėjo sena mažytė boilerinė. Ji priklausė Vilniaus savivaldybės įmonei „Vilniaus šilumos tinklai“. Kai pastatas įmonei tapo nebereikalingu, užuot palikusi žalią plotą gyventojams ir taip ankštoje teritorijoje, savivaldybės įmonė nusprendė boilerinę parduoti.

Kadaise Debesijos g. stovėjusi boilerinė

„Modernizavus šildymo sistemą nebenaudojamą pastatą – boilerinę –privačiam fiziniam asmeniui pardavė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, - DELFI komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Skelbiama, kad 99,4 proc. „Vilniaus šilumos tinklų“ akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

DELFI kreipėsi į „Vilniaus šilumos tinklus“, prašydami atskleisti sandorio sumą. Įmonės administratorė Gražina Gaižauskienė informavo, kad prašoma informacija yra konfidenciali.

Vis dėlto, pats L. Čiurlys DELFI atskleidė, kad boilerinę nusipirko už 180 tūkstančių litų arba apie 52 tūkstančius eurų. Boilerinę 2013 metais įsigijo verslininko mama.

Kartu su boilerine įgijo teises į valstybinę žemę

Įsigijęs seną boilerinę „Norfos mažmenos“ vadovas įgijo ir teises į valstybinę žemę po ja. Pastatas buvo parduotas su jau suformuotu valstybinės žemės sklypu, gavus Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Pastatą įsigijęs asmuo iš NŽT perėmė ir valstybinės žemės nuomos teises.

Vis dėlto, žemės sklypo naudojimo būdas buvo ne gyvenamosios paskirties, tai buvo susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objekto teritorijos. Tačiau savivaldybė šią situaciją greitai pakeitė. Reikalai ėmė tvarkytis nuo 2015 metų, o 2016 metų rudenį jau gautas statybos leidimas.

„Valstybinės žemės nuomininkas kreipėsi į savivaldybę dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją. Toks prašymas neprieštaravo Bendrojo plano sprendiniams, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jį tenkinti.

Pakeitus sklypo naudojimo būdą, pastato savininkas kreipėsi dėl leidimo rekonstruoti jį į vienbutį gyvenamąjį namą. Kadangi toks prašymas atitiko visas sąlygas, buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas“, - komentavo Vilniaus savivaldybės atstovė R. Rudukienė.

Už valstybinę žemę moka grašius

2,95 arų sklypas po boilerine yra išnuomotas iki 2059 metų. Vilniaus savivaldybei už valstybinės žemės nuomą per metus sumokama iki 100 eurų.

„2016 m. už sklypą Debesijos g. 3A, žemės nuomos mokesčio buvo sumokėta apie 94 eurai“, - komentavo R. Rudukienė.

Tai reikštų, kad jeigu suma nesikeistų iki nuomos termino pabaigos, už dar 42 metus naudojimosi žeme bus sumokėta apie 4 tūkstančiai eurų. Šiuo metu žemės nuomotojas, Registrų centro duomenimis, yra pats L. Čiurlys.

Sklypas per mažas naujoms statyboms, todėl tenka rekonstruoti „orą“

Kuriozas šioje istorijoje yra ne tik tas, kad nusipirkus seną nenaudojamą boilerinę galima beveik nemokamai įgyti ir teisę į valstybinę žemę. Suformuotas žemės sklypas yra labai mažas – nesiekia net 3 arų. O tokiame sklype naujos statybos nėra leidžiamos.

Pagal teisės aktus, mažiausias sklypo plotas, kuriame galima statyti gyvenamąjį namą yra 4 arai. Taigi, tokiame mažame sklype statyti naują pastatą leidimas nebūtų išduotas.

Bet buvo išduotas leidimas rekonstrukcijai ir sena boilerinė verčiama gyvenamuoju namu. Tokiu atveju yra apeinamas reikalavimas dėl sklypo dydžio ir jis nebegalioja. Bėda, yra tik ta, kad statybų aikštelė atrodo visiškai tuščia, jokios senos boilerinės ten nematyti. Boilerinė buvo nugriauta ir jos vietoje dygsta gyvenamasis namas.

Aplinkiniai gyventojai stebisi ir svarsto, kad tai faktiškai yra naujos statybos. Tačiau institucijos mano kitaip.

Rekonstruoja kelias atramas po žeme

Pats L. Čiurlys DELFI teigė, kad ne visas senas pastatas yra nugriautas. Pagal projektą yra paliktos kelios atramos po žeme jos ir yra rekonstruojamos į naują namą.

„Sužinojau iš laikraščio, buvo skelbiama, daug objektų, daug skelbimų“, - paklaustas, iš kur sužinojo apie parduodamą seną boilerinę, sakė L. Čiurlys.

Paklaustas, ar nėra taip, kad rekonstruojamas oras, L. Čiurlys teigė, kad po žeme yra likę keli seno pastato fragmentai, kurie ir yra rekonstruojami: „Rekonstruojame boilerinę į vienbutį gyvenamąjį namą. Ji nėra visiškai nugriauta. Pagal projektą liks tam tikrų fragmentų, kurie bus panaudoti vienbučiui namui. Po žeme ten yra likę fragmentų.“

Jis pasidalino su DELFI nuotrauka atkasto požeminio fragmento, kuris yra rekonstruojamas į gyvenamąjį namą.

Likusi požeminė atrama. L. Čiurlio nuotr.

Paklaustas, kodėl namui pasirinko tokią keistą vietą tarp dviejų daugiabučių, „Norfos mažmenos“ vadovas teigė: „Vilnius. Žemė mieste.“

Paklaustas, ar pačiam nebus diskomforto gyventi tarp dviejų daugiabučių įspraustame name, pašnekovas sakė: „Turime sutarti su gyventojais, kadangi ūkinės veiklos nevykdysime. Atsiprašau už nepatogumus tų statybų metu. Buvome viešai iškabinę pranešimą ant tvoros, ką statome, bet jis kažkur dingo.“

VTPSI sudomino statybos, tačiau pažeidimų nenustatyta

Šios statybos buvo patekusios į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį, buvo atliktas tyrimas. Vis dėlto, institucija nusprendė, kad kol kas pažeidimų nėra, nes rekonstruojamas senas statinys, o ne statomas naujas.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-09-05 išdavė leidimą žemės sklype rekonstruoti esamą negyvenamosios paskirties pastatą į vieno buto gyvenamąjį namą. VTPSI Vilniaus skyrius 2016-11-04 atliko patikrinimą vietoje.

Nustatyta, kad statybvietėje esančio rekonstruojamo statinio dalis išardyta (palikta tik projekte numatyta dalis), statybinis laužas išvežtas, teritorija išlyginta ir aptverta. Pagal išduotą leidimą vykdomi darbai nepažeidžia Statybos įstatymo nuostatų“, - DELFI komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

VTPSI tyrė ir statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir nustatė, kad jį savivaldybė išdavė teisėtai, nes tai nėra teritorija, kurioje būtų draudžiama statyti. Pastato užstatymo plotas - 119 kv.m, bendras pastato plotas - 242 kv.m, aukštis – 6,80m.

Paklausus, kur dingo reikalavimas statyti gyvenamuosius namus nemažesniame nei 4 arų sklype, VTPSI paaiškino, kad toks reikalavimas galiotų, jeigu statybos būtų naujos. Kadangi nauju gyvenamuoju namu verčiama sena boilerinė, reikalavimo išvengiama.