Ši pergalė nebuvo netikėta, tačiau jos persvara prieš kitus kandidatus buvo nemaloni žinia krikdemams. Ir ypač vienam jų atstovui Žygimantui Pavilioniui, kuris neslėpė savo prezidentinių ambicijų. Tačiau dabar šios ambicijos pradedamos kvestionuoti, bedant pirštu į tai, jog Ž. Pavilionis partijos pirmininko rinkimuose surinko vos 12 proc. balsų ir užėmė trečią vietą.
Antrą vietą partijos pirmininko rinkimuose užėmė Paulius Saudargas, surinkęs 19 proc. balsų, ketvirta vieta teko Mykolui Majauskui su 7 proc.
„Prezidentui reikia surinkti 50 + 1 balsą visos Lietuvos rinkėjų antrame ture. O Žygis net tarp partiečių surinko tik 12 proc. Tai čia reikia visų konservatorių rinkėjų, visų liberalų rinkėjų, tada dar visų socdemų de facto ir net to nepakanka“, - sako vienas konservatorius, partijos pirmininko rinkimuose palaikęs G. Landsbergį.
Politikas sako, kad dalyvaudamas pirmininko rinkimuose Ž. Pavilionis „susidegino“.
Pasak pašnekovo, tai lemia elementari matematika: iš trečios pozicijos partijoje apeliuoti į visą visuomenę ir platų elektoratą, beveik neįmanoma. Savo pavardės nenorėjęs atskleisti konservatorius dar primena, kad Ž. Pavilionis yra pavadinęs liberalus gyvybiniais priešais, tad ir jų palankumo esą jam tikėtis neverta. Tokia parama hipotetiškai būtų svarbi antrajame prezidento rinkimų ture.
Jis taip pat pažymi, kad Ž. Pavilionis prarado „prezidentinį naratyvą“ ir, kaip asmuo, nebeatrodo telkiantis, viršpartinis ir vienijantis.
Tačiau krikdemų pusė teigia, kad tokio naratyvo stūmimas – esą Ž. Pavilionis nebegalės dalyvauti prezidento rinkimuose – yra speciali G. Landsbergio komandos akcija, taip menkinant jo galimybes. „Dabar jie specialiai taip darys: sakys, kad jis susidegino, kad nebegalės pretenduoti į prezidentus, nes surinko vos 12 proc.", - sako vienas krikdemas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai apskritai turi bent tris asmenis, kurie galėtų ir/ar norėtų dalyvauti prezidento rinkimuose. M. Majauskas jau buvo įvardijęs, kad jo favoritė į prezidentus – buvusi Andriaus Kubiliaus finansų ministrė, dabartinė Seimo narė Ingrida Šimonytė. Ji formaliai partijai nepriklauso, bet yra gana populiari – parlamento nario mandatą Antakalnyje laimėjo per pirmą turą.
Dar vienas galimas pretendentas – Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas, kuris irgi dirbo A. Kubiliaus Vyriausybėje užsienio reikalų ministru, bet buvo priverstas atsistatydinti dėl nesusiklosčiusių santykių su prezidente Dalia Grybauskaite. Akylesnieji pastebėjo, kad V. Ušackas pirmininko rinkimuose rėmė G. Landsbergį, netgi buvo nuvykęs agituoti kartu į Panevėžį.
Apie savo prezidentines ambicijas Ž. Pavilionis yra užsiminęs kandidatų į partijos pirmininkus debatuose. Paklaustas apie tai, Ž. Pavilionis sakė, esą buvo atkalbinėjančių nuo dalyvavimo partijos pirmininko rinkimuose ir sakančių, kad nelaimėjęs jis uždarys kelius į aukščiausius postus 2019 m.
„Dėl prezidento rinkimų, jūs išgirdote įvairių tokių komentarų ar užuominų. Aš pasakysiu tikrai nuoširdžiai ir atvirai: man daug žmonių sakė, kad tai darydamas (kandidatuodamas į partijos pirmininkus – DELFI) uždarai visus kelius į aukščiausius postus 2019 metais, bet aš padariau šitą sprendimą, nes aš puikiai suprantu, kad šita bendruomenė man yra pati svarbiausia“, - sakė Ž. Pavilionis.
Konservatorių gretose būta diskusijų, kad už nedalyvavimą partijos pirmininko rinkimuose Ž. Pavilioniui galėjo būti žadama parama prezidento rinkimuose. Tiesa, esama ir kitokių kalbų: remiantis jomis, pasiūlymas dėl prezidento rinkimų iš G. Landsbergio komandos jam buvo išsakytas dar tuomet, kai buvo renkamas frakcijos seniūnas ir Ž. Pavilionis turėjo dalyvauti kaip oponentas G. Landsbergiui. Galiausiai, Ž. Pavilionis frakcijos seniūno rinkimuose nebedalyvavo, o kai kurie politikai juokavo, kad patikėjęs tokiu pažadu Ž. Pavilionis paprasčiausiai praloš.
Tačiau pats Ž. Pavilionis sako, kad jokio pažado dėl prezidento rinkimų jis nebuvo gavęs ir ši diskusija apskritai per ankstyva.
„Aš manau, kad dabar apie tai anksti kalbėti, nes po rinkimų dulkės nenusėdo. Savo ruožtu nėra aiškus procesas tų 2019 metų. Manau, jis paaiškės. Partijoje ir aplink partiją kandidatų atsiras, reikia žiūrėti, kaip tas procesas vystytis. Aš manau, kad bet kokiu atveju ši bendruomenė turi turėti savo kandidatą, kad ir kokiu būdu jis bus renkamas. Manau, kad ši bendruomenė yra vakarietiškos krypties ir nepriklausomybės garantas. Žinant, kad kituose rinkimuose gali būti visokių kandidatų, kurie nebūtinai skelbs vakarietišką kryptį ir nebūtinai laisvė jiems svarbiausia“, - sako Ž. Pavilionis.
Per praėjusius dvejus prezidento rinkimus – 2014 ir 2009 metais – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nekėlė savo partijos kandidato, bet parėmė D. Grybauskaitę. Šįkart D. Grybauskaitė rinkimuose nedalyvaus, nes, remiantis Konstitucija, tas pats asmuo gali būti renkamas prezidentu ne daugiau nei du kartus iš eilės.
G. Landsbergio partija kelti kandidatu negalės, nes Konstitucija nurodo, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Šis politikas 2019 metais nebus sulaukęs reikiamo amžiaus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Krikščionių demokratų bendrijos pirmininkas Valentinas Stundys sako nieko nežinantis apie jokius pažadus ar susitarimus dėl Ž. Pavilionio (ne)dalyvavimo frakcijos seniūno ar pirmininko rinkimuose už vadovybės paramą prezidento rinkimuose, bet mano, kad tokia prielaida nėra laužta iš piršto.
„Čia galima tik daryti prielaidas iš bendro konteksto: iš bendros kampanijos, paties Žygimanto dalyvavimo. Potekstės leidžia daryti tokią prielaidą. Nes iš tikrųjų Žygimantas, atvirai tariant, atėmė P. Saudargo balsus. Kitaip sakant, Paulius surinko mažiau negu būtų galėjęs surinkti, jeigu nebūtų dalyvavęs Žygimantas, gal čia jo ir misija buvo šiuose rinkimuose?" - svarsto V. Stundys.
Tačiau politikas teigia nemanantis, kad Ž. Pavilionio dalyvavimas pirmininko rinkimuose ir trečioji vieta yra visiškas susideginimas.
„Kas čia gali Žygimantui drausti dalyvauti tose atvirose kandidato paieškose?" - klausia V. Stundys, pridurdamas, kad G. Landsbergis jau paskelbė, esą naujasis partijos kandidatas į prezidentus galėtų būti renkamas atviruose rinkimuose, kuriuose balsuotų ne tik konservatorių nariai, bet ir partijai nepriklausantys partijos rėmėjai.
Jei konservatoriai įgyvendintų atvirą pirminių rinkimų sistemą (angliškai primary election), tai reikštų, kad partijos kandidatą į prezidentus jie rinktų ne vien tik savo bendruomenėje, bet leistų rinkimuose balsuoti ir partijai nepriklausantiems žmonėms. Tai leidžia pasitikrinti, kuris kandidatas yra populiaresnis visuomenėje. Tokia sistema būdinga JAV ir Prancūzijai, tačiau norint įgyvendinti tokią sistemą būtina įvesti saugiklius, kad, pavyzdžiui, konservatoriams kandidato į prezidentus neparinktų kitų partijų nariai. Toks saugiklis gali būti minimalus mokestis už galimybę balsuoti.