Perrinktas pirmininkas po įstatų pakeitimo vadovaus partijai dvigubai ilgesnį laiką: anksčiau kadencija trukdavo dvejus metus.
„Pirmiausia tai yra pasiektų rezultatų ir nueito kelio įvertinimas. Tai labai svarbus dalykas. Kaip mūsų rinkėjai, mūsų partija vertina Seimo rinkimus: ar mes nuėjome gerą kelią per tuos dvejus metus, ar ne? Antras dalykas, tai pasiūlyta partijos vizija: atvira, atsinaujinanti bendruomenė, ieškanti naujų bendravimo būdų, einanti plačiau nei tik įprasti vandenys. Toks buvo mano pasiūlytas kelias ir aš jį ketinu tęsti toliau", - DELFI sakė G. Landsbergis.
Prie artimiausių darbų, politikas įvardijo atvirų rinkimų įtvirtinimą, kai renkant partijos pirmininką arba kandidatą į prezidentus, nuomonę galėtų pareikšti ne tik partijos nariai, bet ir kiti asmenys, neturintys partinio bilieto. Panaši sistema yra Jungtinėse Valstijose.
Pasak G. Landsbergio, partijai reikia neužsidaryti savo bendruomenėje, jausti žmones, kurie nėra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai.
Iš viso balsavimo teisę konservatorių partijos pirmininko rinkimuose turėjo 15 540 narių, bet balsuoti atvyko apie 9000 žmonių. Balsavimo teisę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys įgyja, jei turi bent 3 mėnesių stažą partijoje.
Pirmininko rinkimuose dalyvavo keturi kandidatai: dabartinis lyderis G. Landsbergis, krikdemų flangui atstovaujantis Paulius Saudargas, buvęs ambasadorius Žygimantas Pavilionis ir savižudybių prevencijos ir smurto temomis kalbantis Mykolas Majauskas.
Rezultatai
Suskaičiavus 81-o skyriaus balsus, paaiškėjo, kad pirmininko rinkimus laimėjo G. Landsbergis. Jis surinko 62 proc. balsų.
P. Saudargas surinko 19 proc., Ž. Pavilionis –12 proc., o M. Majauskas – 7 proc. Tai oficialūs duomenys.
Absoliučiais skaičiais, už G. Landsbergį balsavo 5539 žmonės, už P. Saudargą – 1696, už Ž. Pavilionį – 1065, už M. Majauską – 577.
Didžiausia intriga buvo susijusi su tuo, ar rinkimuose bus antrasis turas. G. Landsbergis siekė laimėti per pirmą turą. Pirmame ture laimima, jei už kandidatą balsuoja daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
Pergalė pirmajame gali reikšti G. Landsbergio oponentų apmaldymą ir kritikos sustabdymą. G. Landsbergis ankstesnių partijos lyderio rinkimų siekdamas pasitikrinti, ar partija vis dar juo pasitiki.
Pasitikėjimo pasitikrinimas ir klausimo nukreipimas iš vadovybės į mases yra plačiai žinoma taktika politikoje. Tai primena Davido Camerono, tik kur kas sėkmingesnį, ėjimą, kai nesutariant dėl buvimo Europos Sąjungoje, buvo surengtas referendumas Didžiojoje Britanijoje.
Kodėl keturi kandidatai?
G. Landsbergį parėmęs jo senelis Vytautas Landsbergis savo laiške partiečiams sukritikavo anūko oponentus ir prikišo, kad pastarieji tik siekia suskaidyti balsus ir neleisti G. Landsbergiui patirti pergalės pirmajame ture.
„Kol kas atrodo, kad trijulė turi bendrą uždavinį. Tai Gabrieliaus eliminavimas. Juk nepanašu, kad Žygimantas varžytųsi su Paulium, ar Paulius su Mykolu. Puldinėjamas, priekabiaujamas Gabrielius. Schemos žinomos: jokiu būdu neleisti nepageidautinojo pergalės pirmame rate. O paskui – jau trys resursai prieš vieną. Matėm. Šio manevro sėkmės atveju Tėvynės sąjunga netenka turėto visuomeninio proveržio. Nė vienas trijų pavienių pretendentų netemps kaip vilties vardas. Esamo atsisakius partija liktų neadekvati, pavargusi mišrainė“, - rašė V. Landsbergis.
Ši įžvalga apie balsų suskaidymą nėra visiškai neteisinga. Iš tiesų G. Landsbergio vizijai nepritariantys politikai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje siekė antrojo turo. Tačiau situacija yra kiek sudėtingesnė nei tik noras neleisti G. Landsbergiui laimėti pirmajame ture.
Tai susiję ir su partijos ateities vizija. Vienai vizijai atstovauja G. Landsbergis ir jo komanda, prie kurios galima įrašyti Andrių Navicką, Tadą Langaitį, Moniką Navickienę, Rasą Juknevičienę, Vytautą Kernagį, Aistę Gedvilienę. Remiantis šia vizija, partija turi siekti pritraukti jaunesnių rinkėjų ir rėmėjų, akcentuoti švietimo kokybę, skaidrumą valstybėje ir geopolitinius iššūkius. Tačiau tai gana bendros pobūdžio užduotys, o skirtumai išryškėja detalėse.
Tarkime, G. Landsbergis prieš rinkimus viešai parėmė homoseksualių porų partnerystės įteisinimą. Tai sukėlė tradiciškai mąstančių konservatorių pasibaisėjimą. Tam tikros neįvardintos įtakos tradicinių konservatorių mąstysenai apie G. Landsbergį gali turėti ir kitos jo puoselėjamos vertybės: skirtingai nei tradicionalistai, jis nekalba apie būtinybę apibrėžti šeimą tik per santuoką, nepritarė konservatyviam pagalbinio apvaisinimo variantui. Šį politiką liberalu vadina ne tik partijos krikščionys demokratai, bet ir vyskupas emeritas Juozas Kauneckas.
Taigi partijoje, ypač po rinkimų, išryškėjo krikščionių demokratų bruzdėjimas. Kaip opozicija G. Landsbergiui, pirmininko rinkimuose dalyvavo Krikščionių demokratų bendrijos atstovas P. Saudargas, jį parėmė bendrijos pirmininkas Valentinas Stundys.
P. Saudargas akcentuoja, kad 2016 m. Seimo rinkimuose pirmajame ture konservatoriai laimėjo daugiausia balsų tik dėl Liberalų sąjūdį ištikusio skandalo, tačiau partijos kryptį liberalizmo linkme jis laiko klaida.
Šis politikas pasižymi tradicinėmis krikdemiškomis vertybėmis: moralinėje srityje jis laikosi konservatyvios pozicijos, akcentuoja santuoką, tradicinę šeimą, buvo įvardintas prie tų politikų, kurie nenorėjo uždrausti fizinių bausmių vaikams kaip auklėjimo priemonės, o siekė drausti smurtą bendrai. P. Saudargas taip pat baiminasi, kad tradicinį konservatyvų ir krikščionišką diskursą nugvelbs Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Ž. Pavilionis irgi atstovauja krikdemiškajam flangui, jo vertybės kai kuriais klausimais gali būti dar konservatyvesnės nei P. Saudargo, tačiau politikas vengia jas išryškinti. Dar prieš rinkimus jis atsisakydavo atsakyti į klausimus apie abortų draudimą ir akcentuodavo iššūkius užsienio politikoje. Neoficialiai, jis kartais vadinamas „talibu“.
Kodėl rinkimuose dalyvauja du krikdemai? Taip nutiko dėl to, kad šiems dviems politikams nepavyko susitarti, kuris jų atstovaus Krikščionių demokratų bendrijai. Kiek anksčiau Ž. Pavilionis taip pat turėjo mesti pirštinę G. Landsbergiui frakcijos seniūno rinkimuose, bet, galiausiai, pasitraukė. Gali būti, kad šįkart P. Saudargas nebenorėjo rizikuoti, kad opozicijos G. Landsbergiui nebus.
M. Majauskas yra buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas finansų klausimais. Tačiau kiek vėliau politikas susidomėjo savižudybių prevencija ir kova prieš smurtą šeimoje. Jis yra pagrindinis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų apologetas ir siekia, kad prieš vaikus Lietuvoje būtų uždraustas bet kokios rūšies smurtas, įskaitant ir fizines bausmes.
Rinkimus surengė anksčiau
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pirmininko rinkimus surengė anksčiau nei jie buvo planuoti. Praėjus Seimo rinkimams pasitikrinti pasitikėjimą partijoje panoro pats G. Landsbergis. Tuomet jis buvo kritikuojamas dėl pralaimėto antrojo Seimo rinkimų turo ir dėl apsisprendimo neformuoti koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pasak G. Landsbergio, į koaliciją konservatorių nekvietė patys valstiečiai.
Seimo rinkimuose konservatoriai iškovojo 31 mandatą. Iš jų 20 iškovota pirmame ture. Antrasis turas partijai buvo nesėkmingas.