Politikas laišku netiesiogiai agituoja partijos pirmininko rinkimuose balsuoti už G. Landsbergį, kuris esą „mano, kad Lietuvoj sumaišties gana, yra aktualesnių valstybei ir vaikams klausimų“, kai kiti trys kandidatai – Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Mykolas Majauskas – rūpinasi, kad pirmininkas būtų pakeistas į bet kurį iš jų.
Savo laišką V. Landsbergis pradeda politinių partijų apžvalga. Pasak politikos patriarcho, socialistiniai demokratai – dar be sukauptos demokratinės patirties. V. Landsbergis greičiausiai mintyse turi socialdemokratus, kurie šį pavasarį irgi rinks pirmininką pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose rinkimuose.
Valstiečiai, V. Landsbergio vertinimu, dar nėra partija, o tik parlamentinė dauguma. Demokratiniai procesai šios partijos lauka tik ateityje.
Kalbėdamas apie Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus politikas renkasi trumpesnį pavadinimą – Tėvynės sąjungą – ir sako, kad pirmasis šios partijos uždavinys dabar yra neapsijuokti. Mat jei partijos nariai mėgausis tarpusavio priekabiavimais, palengvins darbą oponentams.
V. Landsbergis aiškina, kad etapas po Seimo rinkimų yra labai svarbus: esą tai pasirengimas kitiems rinkimams, jei tavęs niekas nepakvietė į valdančiąją koaliciją.
Dėl kvietimo į koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga partijoje buvo kilę didelių diskusijų. Po Seimo rinkimų ir žvelgiant iš išorės atrodė tarsi rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kvietė konservatorius derėtis dėl koalicijos, tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė keletą reikalavimų: į derybas įtraukti liberalus (bet liberalai tuo pasipiktino), patikrinti partijų lyderius specialiosiose tarnybose bei neįtraukti į derybas dėl koalicijos socialdemokratų.
Tačiau konservatorių lyderis G. Landsbergis teigė, kad besiderėjusieji, tarp jų ir Saulius Skvernelis neturėjo reikiamų įgaliojimų. Ramūnas Karbauskis į derybas tuomet nevaikščiojo.
Bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose buvo politikų, maniusių, kad konservatoriai privalo sudaryti koaliciją ir įgyvendinti bent dalį savo rinkimų programos. Tarp jų buvo Žygimantas Pavilionis, kuris vėliau buvo apkaltintas, esą gviešiasi krašto apsaugos ministro posto. Pats politikas tokius kaltinimus paneigė.
V. Landsbergis savo laiške prisimena porinkiminę situacija: „Dar vis gerai prisimenam kaip TS, neva laimėjusiai pirmąjį ratą nedidele persvara prieš valstiečius (o kur dar kiti – vis vien susidės kupeton), buvo atkakliai peršama defetizmas. Pučiama bloga antroji, ne pirmoji, vieta, ir kai kurie įskaudinti asmeninės nesėkmės patys noriai kenkė partijos įvaizdžiui. Nepatenkintieji neseniai išrinktuoju nauju partijos pirmininku irgi pajuto progą įspirti. Tai jis kaltas, kad aš apygardoje nelaimėjau“.
„Arba vėl – kodėl neįsiprašėm į valdančią koaliciją, kur mūsų nekvietė? Gal būčiau gavęs ministro batus ir portfeliuką? Šiaip jau žmonės po pastarųjų skandalų tiesiog pasako: kaip gerai, kad neįsivėlėt“, - rašė V. Landsbergis.
Politikas taip pat pareiškė, kad Ž. Pavilionis, M. Majauskas bei P. Saudargas turi bendrą uždavinį: eliminuoti G. Landsbergį.
„Kol kas atrodo, kad trijulė turi bendrą uždavinį. Tai Gabrieliaus eliminavimas. Juk nepanašu, kad Žygimantas varžytųsi su Paulium, ar Paulius su Mykolu. Puldinėjamas, priekabiaujamas Gabrielius. Schemos žinomos: jokiu būdu neleisti nepageidautinojo pergalės pirmame rate. O paskui – jau trys resursai prieš vieną. Matėm. Šio manevro sėkmės atveju Tėvynės sąjunga netenka turėto visuomeninio proveržio. Nė vienas trijų pavienių pretendentų netemps kaip vilties vardas. Esamo atsisakius partija liktų neadekvati, pavargusi mišrainė“, - sako V. Landsbergis.
Konservatorių patriarchas taip pat piktinosi „vieno skyriaus“ separatizmu ir šantažu. Neabejotina, kad jis kalba apie Lazdijų skyrių ir skandalingąjį Lazdijų merą Artūrą Margelį.
„Jei partijos vadovybė neleis korupcijos, išeinam kolektyviai į laukus! Tada „jums” blogiau. Kažin, ar tikrai taip. Palyginkime, kaip man atrodo: geriau Gruzija be Abchazijos ir Ukraina be Donbaso, negu abi pūdomos iš vidaus. O Lazdijų separatistų, girdėjau, atsisakė net valstiečiai. Padorumo bruožai“, - konstatuoja V. Landsbergis.
Politikas teigia, kad daug kas pyksta ant G. Landsbergio, jog šis turi savo nuomonę. Jis pabrėžė, kad pirmininką palaiko prezidiumas, bet pažymėjo, jog vienybės kartais pristinga: pavyzdžiui, Seime priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.
Šiuo klausimu partija išties skilo: dalis narių, tarp jų M. Majauskas, siūlė uždrausti fizines bausmes kaip vaikų auklėjimo priemonę bei nepriežiūrą, kuri kelia grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei ar raidai, tuo metu krikdemai fizinių bausmių nebūtų draudę, tik smurtą bendrai, ir tikslino nepriežiūros sąvoką. Krikdemai taip pat kėlė versijas, kad priėmus teisės akto pakeitimus, iš šeimų bus atimami vaikai.
„Ak, atiminės vaikus... Tada ateina giltinė ir atima savaip“, - sako V. Landsbergis.
Kaip žinoma, neseniai Kėdainiuose mirė keturmetis berniukas Matas, kurį mama su patėviu mirtinai sumušė, mat vaikas nesugebėjo raiškiai pakartoti skaičių pavadinimų.
V. Landsbergis teigia, kad šiuo atveju doktrina supriešinama su žmoniškumu. Jis pasiūlė būtent doktrinas vertinti žmoniškumo prasme, nes „kitaip „vertybininkai“ išvirs fariziejais ir davatkomis“.
„Reikia ne sektų ir jų rietynių, o atviro žmoniškumo sąjūdžio. Reiktų Tėvynės sąjungai išties vertybinių, ne doktrininių, rekolekcijų. Ir kad kandidatai į vadovus pasisakytų savo asmeninėmis filosofijomis“, - sako politikas.
Maža to, jis paragino visus, kurie spintose turi griaučių, jų atsikratyti arba įspėti „kovos draugus“, mat išorės varžovai ištrauks juos, kad smogtų partijai. Griaučiais arba skeletais spintose vadinamos paslaptys, kurios paviešintos gali pridaryti žalos reputacijai.