– Jūs palikote Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Trumpai, kokie esminiai jūsų apsisprendimo motyvai?

– Jei ta situacija tęsis ir toliau, tai gali kilti grėsmių valdančiajai daugumai ir pačiai valstybei. Nemanau, kad yra gerai, kai viena moteris gali daryti tokią įtaką visai valstybei. Tarkime galimai šantažuodama.

– Jūs įtariate, kad Greta Kildišienė žino tai, kuo gali šantažuoti Ramūną Karbauskį?

– Aš nekeliu klausimo ar ji ką nors žino. Bet aš manau, kad ir ką ji dabar apie R. Karbauskį pasakytų, viskas būtų priimta, kaip už tikrą pinigą. Dabar jau tokia situacija, kai nebesvarbu, ar tai teisybė, ar ne. Prisiminkime Monikos Lewinsky atvejį, kai ji parašė knygą, kurią skaito visas pasaulis ir tiki, nors ten turbūt 80 proc. melo komerciniais tikslais. Šiuo atveju, R. Karbauskis gindamas ir globodamas yra G. Kildišienę labai pažeidžiamas.

– Tačiau, jei ten nėra jokių kontraversiškų santykių, kaip jis gali būti pažeidžiamas?

– Dabar, kai apie juos jau buvo tiek prikalbėta ir prirašyta, ji išeis ir papasakos įvairiausių smulkmenų, tai visos tos istorijos susiklijuotų.

– Jūs laikotės tos nuomonės, kad visų asmeninių santykių neigimas yra tik dėl to, kad tai nepablogintų R. Karbauskio šeimyninės padėties, galbūt neduotų kozirių jo žmonai galimoje skyrybų byloje?

– Taip, manau yra dalis tiesos. Jis pats turi išeiti ir papasakoti, kas ten buvo ar nebuvo, ir kuo tai gali baigtis.

– Po trečiadienį vykusio frakcijos susitikimo buvo kalbama viešai, kad frakcija yra vieninga, kaip niekada. Tačiau suprantu, kad frakcija buvo ties skilimo riba. Ar ne?

– Absoliuti vienybė būna tik kapinėse. Prieš keletą dienų, kai G. Kildišienė turėjo atvykti į VRK ir perskaityti savo atsistatydinimo prašymą, atsirado grupė frakcijos narių, kurie rinko parašus už tai, kad ji nebeatsistatydintų. Buvo skambinama, aiškinama, kad tai R. Karbauskio pavedimu, nors pats R. Karbauskis to išsižadėjo. Manau, kad buvo suplanuotas scenarijus, jog R. Karbauskis priverstas frakcijos vadovų lieptų G. Kildišienei parašyti prašymą, bet vėliau jis persigalvojo ir ieškojo būdų, kaip iš tos situacijos išsisukti. Štai paprašė grupė Seimo narių ir G. Kildišienė priima sprendimą neatsistatydinti. Kai tai iškilo į viešumą, man skambino Seimo nariai, klausė, kas čia vyksta. Tada vėl buvo imamasi priemonių vadovybėje „masažuoti“ R. Karbauskį ir klausti, kas čia yra? Tada jis pradėjo išsižadėti, kad aš nieko neprašiau.

– Ponia Rima Baškienė buvo ta, kuri sugrąžino atgal?

– Gal buvo ir daugiau. Puiku, kad žmonės randa galimybių įtikinti frakcijos lyderį, kad taip nesielgtų.

– R. Karbauskis pradėjo kalbėti apie tai, kad jūs su G. Kildišiene turite neišspręstų asmeninių santykių.

– Aš niekada neketinau ir neketinu pretenduoti į G. Kildišienės širdį. Neturiu tiek pinigų nei džipams, nei kailiams, tai prieš R. Karbauskį keliu rankas ir pasiduodu.

– O kalbant rimtai, jūs neturėjote jokių konfliktinių situacijų?

– Aš jos išvis nepažinojau. Vasarą buvo toks momentas, kai man paskambino R. Karbauskis ir pradėjo pasakoti, kad jei bus koks konfliktas tarp manęs ir G. Kildišienės, tai bet kuriuo atveju bus teisi G. Kildišienė. Aš net nesupratau apie ką čia kalba, net pasižiūrėjau į ragelį, ar čia Ramūnas kalba. Matyt, kažkas kažkam paskambino, įsižeidė dėl kažko. Aš tada dar kartą paklausiau, kas atsitiko, juk nėra jokio konflikto. Gal G. Kildišienė pamanė, kad kilo koks konfliktas ir pasiskundė. Tada man kilo įtarimas dėl tokios globos. Be to, aš juk ne partijos narys, aš tik jiems leidau mane remti, daugiau nieko. Iš tokio diktato man aš supratau, kad tie santykiai yra kažkokie kitokie.

– Jūs pats save išsikėlėte, pats laimėjote vienmandatėje apygardoje. Ten LVŽS su jumis nekonkuravo ir rėmė jūsų kandidatūrą, taip?

– Ta parama buvo tokia, kad jie pirmame ture, kai LVŽS leido savo laikraštį, du tiražus po 30 tūkst., net nepaminėjo mano pavardės. Tada aš nusispjoviau, pabėgti iš sąrašo nebegalėjau, kažką aiškinti rinkėjams irgi nebegalėjau, tai surinkau savo komandą ir patys viską padarėme iki pat pabaigos.

– Tada gal ir nepastebėjote konflikto, bet dabar, atsukęs laiką atgal, gal matote?

– Dabar galiu tik spėlioti. Buvo viena tokia situacija, kai Laisvės aikštėje kartą per savaitė LVŽS statydavosi savo didžiulę reklaminę palapinę. Kadangi aš esu alpinistas, moku jas statyti, žinau, kaip tą greitai padaryti, tai aš tą ir darydavau. Bet vieną kartą aš važiuoti negalėjau, nes reikėjo dukrą vežti į varžybas. Paprašiau apsieiti be manęs. Iš karto po to – po kelių valandų – sulaukiau R. Karbauskio skambučio, kad yra konfliktas.

– Skamba, kaip absurdas.

– Manau, čia aikštingi žmonės. Buvo ir kitų istorijų, kaip G. Kildišienė išspyrė žmones ją atvedusius į politiką. Tai manau, čia aikštingas žmogus, o aš to iš pradžių neįvertinau.

– Jūsų sprendimas, kaip nors keičia rinkimuose deklaruotus vertybinius principus, pavyzdžiui, alkoholio klausimu? Yra kalbančių, kad gal jūs dėl to išėjote iš frakcijos.

– Yra tokių, kas kalbėjo, kad mane nupirko alkoholio magnatai. Tačiau mano pareiškime yra aiškiai parašyta, kad ir toliau remsiu Sauliaus Skvernelio vyriausybę ir jo iniciatyvas, taip pat visus alkoholio prieinamumo mažinimo siūlymus. S. Skvernelio vyriausybė dirba didelį darbą, dabar prasideda valstybinių įmonių pertvarka.

– Ką prognozuojate frakcijai?

– Dabar po mano pareiškimo frakcija turėtų labiau poliarizuotis ir svarstyti, ar remia tai, ką kalba R. Karbauskis, ar jie nori kažkokių permainų. Galbūt tai paskatins kiekvieną Seimo narį apsispręsti, ką jie remia. Aš pasakiau, kad šioje situacijoje remiu žmogų, kuris yra rimtas valstybės politikas – S. Skvernelis. O čia aš matau didelę problemą, kurią reikia spręsti. Jei šioje situacijoje būtų daugiau dedamųjų dalių, kurios drasko tą frakciją, tai galima būtų prognozuoti, kad išdraskys tas ar anas. Dabar dedamoji yra tik viena – R. Karbauskis ir jo negebėjimas bendrauti su žiniasklaida. Jei tą problemą išspręs, viskas bus tvarkoje.

– Frakcijoje girdėjosi įvairių nuomonių. Tai yra tokio autokratinio, diktatoriško valdymo frakcijoje, ar ne? Teko girdėti, kad R. Karbauskis mėgsta pagąsdinti savo frakcijos narius.

– Manau, kad daugiausia tai naudojamas psichologinis spaudimas. Pavyzdžiui, aš nepritariau tam įstatymui apie embrionus. Kai jis jau lakstė su tais pasiūlymais ir pradėjo keisti, tai aš frakcijoje pasisakiau, kad leistume tam įstatymui įsigalioti, o po to jau teikime, neerzinkime tų žmonių. Vietoje to, kad būtų diskusija, R. Karbauskis nutraukė ir paprašė pakelti rankas tuos, kurie už gyvybės naikinimą. Ir stojo tyla. Toks bendravimo būdas, kai daromas psichologinis spaudimas. Manau, kai kurie žmonės tam pasiduoda. Dabar, kai pačiam R. Karbauskiui iškilo pavojus, S. Skvernelis taip pat siūlė teikti daugiau informacijos, o ne lakstyti kampais. Pripažįstame, užkabinta labai daug interesų, bet su tuo reikia susitaikyti, tą reikia daryti, o ne rėkti, kad mane muša. Mes atėjome pasiryžę tam. Apie tai kalba ir S. Skvernelis, ir R. Baškienė, bet R. Karbauskis sako, kad dabar jus užpuls, jus seks, persekios ir t.t. Jis sakė, kad jau Ispanijoje virš jo žmonos namo dronus leidžia, filmuoja, dieną naktį lenda per tvoras filmuoja ir t.t. Sukuriamas įspūdis, kad dabar visiems bus blogai. O gerai bus tik tada, kai visi bursis aplink jį. Jei tik būsite aplink mane, tai nei vieno neatiduosiu be teismo sprendimo.

– Tai šiek tiek primena istoriją, Panevėžio nusikalstamo pasaulio principus.

– Taip būdavo, kai tie, kurie nori bendrumo jausmo, ateina į grupuotę ir sako, kad jei įkliūsite, būsite remiami maistu, jūsų niekas neskriaus, turėsite stogą, tik būkite šalia. Tie visi psichologinio spaudimo būdai man primena naujausią Lietuvos istoriją, prieš kokius 25-erius metus. Toks įspūdis, kad žmogus buvo kaip tas embrionas užšaldytas, o dabar jį atšildė ir jis vis dar šneka ta pačia tema, ta pačia gaida, kuri buvo prieš 20-25 metus. Bet tai ilgai neveiks.

– O jūsų bendražygiai frakcijoje yra kritiškai mąstantys?

– Dabar esu šnekėjęs gal maždaug su 15 savo frakcijos narių. Su kai kuriais susitinku, su kitais pasiskambiname. Jie visi sako, kad jei remi S. Skvernelio vyriausybę, tai mes tave gerbiame ir vertiname. Reikėjo aukos. Reikėjo, kad kažkuris vienas išeitų ir pasakytų, kad yra problema.

– Nesijaučiate pasikarščiavęs?

– Ne. Frakcijoje posėdyje man nusviro rankos išgirdus tuos gąsdinimus. Tačiau galutinai apsisprendžiau tik šįryt.