„Ši istorija nebūtų taip smagiai įsisukusi, jei partijos lyderiai nebūtų savęs pozicionavę kaip moralistų, žmonių, kurie turi teisę mokyti kitus ir aiškinti, kaip reikia gyventi“, – teigia apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.

Skandalo pasekmės paaiškės vasarį

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė primena gruodžio pabaigos tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad LVŽS palaikymas yra stabilizavęsis – jis buvo dar labiau išaugęs po rinkimų, o gruodį reitingas buvo šiek tiek mažesnis nei lapkričio mėnesį. Praėjusių metų lapkritį šią partiją palaikė 35,7 proc. rinkėjų, gruodį – 33,9 proc.

Naujausi „Baltijos tyrimų“ reitingai pasirodys vasarį. R. Ališauskienė džiaugiasi, kad tyrimai bus atlikti ne istorijos įkarštyje.

„Labai gerai, kad neapklausėme rinkėjų triukšmo viduryje. Būna baisiai nedėkinga [situacija], kai vienus rinkėjus apklausi prieš skandalą, kitus – po. Kita bėda – kad pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje neaptarinėjami rimti klausimai, vyrauja šis skandalas. Baigiasi sesija, kažkas yra priimta. Tokie dalykai yra svarbesni, pavyzdžiui, [sprendimai, susiję] su mokesčiais ar „Sodra“, ar Darbo kodeksu ir pan. Jei reitingai sumažės, galima bus tik svarstyti, ar juos paveikė skandalas, ar priimti įstatymai“, – LRT.lt komentavo R. Ališauskienė.

Vis dėlto sociologė mano, kad šis skandalas neturėtų stipriai paveikti LVŽS reitingų.

„Čia ne toks atvejis kaip Eligijaus Masiulio. Skandalas kaip skandalas, bet tai neturėtų stipriai paveikti partijos reitingų. [...] Be to, mes nežinome, kiek pati visuomenė tuo domisi. Taip, viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tai aptarinėjama, bet kiek patiems rinkėjams, kurie nesireiškia viešojoje erdvėje, tai įdomu? Žinomumas tikrai didelis, bet tema nėra ta, kuri labai stipriai paveiktų. Ne kažkas kažką užmušė ar pavogė, todėl nemanau, kad paprastiems žmonėms tai ypač aktualu. Tai daugiau virtę anekdotų serija nei rimtais svarstymais apie šalies ateitį“, – aiškino R. Ališauskienė.

Sociologės teigimu, LVŽS turi mažai abejingų rinkėjų – šią partiją arba myli, arba jos nemėgsta ir už ją nebalsuoja.

„Lietuvoje labai smarkiai veikia selektyvumo fenomenas – jei kažkas kritikuoja ar puola tą, kas man patinka, aš tą kritiką priskiriu puolimui. Jei muša mano mylimą politinį veikėją, mano nuomonės tai praktiškai nekeičia. Ir atvirkščiai – jei man kažkas nepatiko, tai dar labiau sustiprina neigiamą įspūdį“, – LRT.lt kalbėjo R. Ališauskienė.

Žmonėms patinka „Santa Barbara“

Komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė irgi spėja, kad G. Kildišienės istorija nepaveiks reitingų: „Teko girdėti visuomenės nuomones, žmonių komentarus, ką jie kalba paskambinę į radijo laidas ar rašo interneto svetainėse. Jie tai vertina kaip dirbtinai išpūstą skandalą, kuris atitraukia dėmesį nuo esminių šalies valdymo dalykų ir kaltina žiniasklaidą, neva ji kuria sensacijas. Spėčiau, kad ypatingo poveikio reitingams ši istorija tikrai neapdarys. Matėme istorijų, kurios susijusios su santykiais tarp viešų žmonių. Patirtis rodo, kad įtaka partijos reitingui būna nežymi. Be to, po rinkimų vyriausybės turi aukštą pasitikėjimą“.

Orijana Mašalė
Ryšių su visuomene specialistė taip pat kelia klausimą, kiek visa ši istorija įdomi rinkėjams. „Ar „Facebook“ burbulas, kuriame gyvename, yra ta visa Lietuva? Ši istorija labai įdomi žiniasklaidai, nes yra žurnalistinio tyrimo elementų. Atsirado žurnalistų solidarumas, azartas. Ir tai tikrai ne dėl to, kad būtų sumedžiota pikantiška istorija. Tai moralės klausimai – ar politikų elgesys yra moralus. Tokios „Santa Barbaros“ yra įdomios, kalbama apie automobilius ir gražias moteris. Ir anksčiau buvo tokių istorijų, tačiau dar nebuvo socialinių tinklų. Dėl to atrodo, kad visi apie tai kalba. Bet taip tikrai nėra, yra ir kitų temų. Kas mums įdomu, tą ir matome“, – sakė O. Mašalė.

Ši ir panašios istorijos, pasak bendrovės „OMConsulting“ vadovės, yra tam tikras redakcijų profesionalumo išbandymas. Be šios istorijos, pasak O. Mašalės, svarstomi ir svarbūs šalies ir Europos įvykiai.

„Manau, kad profesionalūs žurnalistai ir redaktoriai tikrai sugeba skirti dėmesio skirtingoms temoms. Atsiverti „Verslo žinias“ ir nerandi jokių bulvarinių antraščių apie kailinius ar kažką panašaus. Ten toliau pasakojamos temos apie pramonės revoliuciją, sėkmingus mažus verslus ir t.t.“ – kalbėjo O. Mašalė.

G. Dabašinskas: manau, ši istorija užges

Apžvalgininkas G. Dabašinskas sako, kad teisūs buvo tie, kurie klausė ne, ar suklups „valstiečiai“, bet kada tai įvyks.

„Prisipažinsiu, maniau, kad kas nors bus kiek vėliau, praeis pusmetis ar daugiau. Ši tema jau buvo išaiškėjusi prieš rinkimus – rinkimų kampanijos metu, bet tuomet nebuvo taip sureaguota. Galbūt LVŽS laimėjimas buvo netikėtas“, – LRT.lt kalbėjo žurnalistas G. Dabašinskas, taip pat dirbantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vedėju.

Ginas Dabašinskas
Apžvalgininko teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje gali susvyruoti tiek LVŽS, tiek R. Karbauskio reitingas, tačiau vėliau reitingai turėtų vėl padidėti. „Ši istorija vystosi viešųjų ryšių lauke. Nesimato čia nei politikos, nei akivaizdžios korupcijos, ką bekalbėtų oponentai“, – tikina G. Dabašinskas.

Jo įsitikinimu, ši istorija nebūtų taip smagiai įsisukusi, jei partijos lyderiai nebūtų savęs pozicionavę kaip moralistų, žmonių, kurie turi teisę mokyti kitus ir aiškinti, kaip reikia gyventi.

„Bet sutikite, kad iki galo dar nėra viskas aišku, teisinė pusė taip pat iki galo neaiški. Manau, kad nebus ypač didelio nuostolio, nebent yra kažkas daugiau. Mes dabar šnekame, bet istorija vystosi toliau ir neaišku, kuo pasibaigs“, – LRT.lt kalbėjo G. Dabašinskas.

Pasak apžvalgininko, visuomenė dabar laukia tam tikro LVŽS narių atsitraukimo ar atsiprašymo, aukos. „Reikia neakcentuoti, kad mes pasakysim ir tai bus teisinga. Su žmonėmis reikia elgtis švelniau. Manau, LVŽS viešųjų ryšių specialistai sugebės suvaldyti situaciją, suprasti, kad su žmonėmis reikia bendrauti tiesiogiai. Tačiau tam reikia laiko, o visa tai daryti per žiniasklaidą labai sudėtinga. Gali būti ir daugiau su R. Karbauskiu susijusių dalykų. Nebūtinai tik tai, kas išryškėjo dabar. Jei nėra, manau, ši istorija užges ir situacija, nors ir su tam tikrais nuostoliais, išliks stabili“, – mano G. Dabašinskas.