Kol kas visuomenei nė žodžiu nėra užsimenama apie planuojamą reformą saugomų teritorijų ir valstybinių parkų srityje, todėl ji atrodo gana slapta. Aplinkos ministras apie tokią pertvarką nieko nesakė ir prieš tapdamas ministru bei kalbėdamas apie svarbiausius savo tikslus ir pertvarkas aplinkosaugos sistemoje.
Kol kas, DELFI žiniomis, yra apsispręsta tik dėl vieno dalyko – reforma yra neišvengiama, tačiau, kokia ji bus – niekas nežino. Valstybinių parkų direkcijoms bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) yra palikta laiko, kad jie patys galėtų pasiūlyti, kaip reformuoti sistemą.
Visų parkų direktoriai, taip pat VSTT, sausio pradžioje gavo raštą iš ministro K. Navicko, kuriame išdėstoma, ko turėtų būti siekiama minėta reforma. Šį raštą pavyko gauti ir DELFI žurnalistams.
„Deja, neefektyvus administracinis valdymas, maži sektoriaus atlyginimai, dubliuojančios funkcijos su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis yra tie skauduliai, kurie verčia mus imtis pokyčių, numatytų 17 Vyriausybės programoje“, - rašoma Aplinkos ministro rašte pavaldiniams.
DELFI žiniomis, čia kalbama apie Vyriausybės programos nuostatą, kad institucijos iki 20-ies darbuotojų turi būti stambinamos, o daugumoje parkų dirba kur kas mažiau žmonių.
Atsakomybę dėl statybų parkuose planuoja permesti kitiems
Specialistai iš esmės reformai nesipriešina, tačiau nuogąstauja dėl kelių dalykų. Visų pirma, sujungus parkus ir juos sustambinus, parkų direkcijos prarastų savarankiškumą net ir norėdamos veikti prieš pažeidimus saugose teritorijose.
Dar daugiau, ministro rašte užsimenama ir apie dar vieną dalyką, kuris yra vertinamas prieštaringai ir galėtų atverti naujų pavojų saugomose teritorijose ten, kur ir taip dabar yra bene daugiausiai problemų. Bijoma, kad neleistinų statybų parkuose, priėmus reformą, gali padaugėti.
Norima atsisakyti statybų derinimo parkuose ir draustiniuose funkcijos, kas reikštų, kad leidimų išdavimas atiduodamas į vienas savivaldybių architektų rankas. Specialistų teigimu, tai reiškia, kad projektų nebereikėtų derinti su parkų direkcijomis, nereikėtų klausti ir jų nuomonės, sumažėtų žmonių, kurie gali užkirsti kelią įstatymų pažeidimams.
Taip pat direkcijos nebederintų ir architektūrinių reikalavimų. Šiuo metu skirtingiems parkams galioja skirtingi architektūros reikalavimai, pastatai parkuose ir draustiniuose turi būti ne bet kokie, o būdingi vietos kraštovaizdžiui ir tai yra ne savivaldybės architektų, o labiausiai parkų direkcijų darbuotojų, kurie kelia specialias sąlygas, nuopelnas. Tačiau ministras siūlo tiesiog pasitikėti savivaldybių tarnautojais.
„Siūlau identifikuoti, kurios iš dabar vykdomų specialiųjų funkcijų persidengia su kitų valstybės ar savivaldybės institucijų vykdomomis, pvz., statybų priežiūros, architektūrinių sprendimų priežiūros, aplinkos apsaugos kontrolės ir kitos veiklos rūšys. Pademonstruokime pasitikėjimą ir perduokime šias funkcijas atitinkamų sričių profesionalams“, - rašoma ministro rašte.
Būtent savivaldybės, pagal įvairius tyrimų duomenis ir korupcijos žemėlapį, yra vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. DELFI primena, kad skandalingiausi statybų parkuose ir draustiniuose atvejai buvo Vilniaus Pavilnių ir Verkių parkuose. Jie yra pavaldūs ne Saugomų teritorijų tarnybai, o Vilniaus miesto savivaldybei ir būtent šiuo atveju statybų derinimas buvo vienose rankose ir priklausomas tik nuo savivaldybės. Specialistai nuogąstauja, kad pašalinus saugiklius ir papildomą derinimą, tokių atvejų gali atsirasti ir daugiau.
K. Navickas: daug derintojų kokybės neprideda
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas DELFI teigė, kad statybas derinančių institucijų dabar yra daug, o nelegalios statybos vis tiek atsiranda.
„Dar truputį anksti kalbėti. Jeigu nuosekliai, tai mes dabar pradedame nuo miškų. Man atrodo, kad saugomos teritorijos nebus antra reforma. Aš noriu, kad būtų labai aiškiai pamatyta, kur yra bėda saugomų teritorijų - yra labai mažai apmokamų darbuotojų ir neproporcingai daug uždėta funkcijų. Bet mes dar nesame tame lygmenyje, kad galėtumėm kalbėti“, - sakė K. Navickas.
Vieno iš saugiklių eliminavimas gali būti paprasčiausias atsakomybės permetimas kitiems, nes šiuo metu su statybomis parkuose yra daug bėdų. Paklaustas, ar po tokios reformos problemų nepadaugės, ministras teigė, kad ir dabar atsiranda nelegalių statybų, nors derinančių institucijų yra daug: „Aš nesakyčiau, kad tai yra atsakomybės nusimetimas. Dabar irgi yra krūva derinančių institucijų, o nelegalios statybos atsiranda. Man atrodo, kad pirmiausiai svarbu sutvarkyti atsakomybę. Įstatymų turi laikytis visi - ir savivaldybės. Parašų kiekis ant projekto tikrai nelemia nei projekto kokybės, nei garantijų, kad bus laikomasi įstatymų.“
Paklaustas, ar, jo nuomone, parkų direkcijoms nereikėtų derinti statybų projektų, K. Navickas teigė, kad kai kur tai yra perteklinė funkcija: „Kol kas neturiu tokios griežtos nuomonės. Natūrinėse teritorijose gali tekti reikėti. Bet urbanizuotose teritorijose - miesteliuose, miestuose - tai yra perteklinė funkcija.“
Įvardinus, kad Pavilnių ir Verkių parkai yra miesto teritorijoje, savivaldybės pavaldume, bet jeigu parkas butų turėjęs principingą ir nepriklausomą direkciją, jis būtų apsaugotas nuo žalingų statybų, ministras teigė: „Duok Dieve. Bet situacija rodo, kad daug derintojų kokybės neprideda.“
R. Baškytė: tai kaip vilkui atiduoti saugoti avis
DELFI nuogąstavimus dėl reformos, kuri gali atverti piktnaudžiavimą statybų parkuose srityje, išsakė ne vienas saugomų teritorijų darbuotojas. Vis dėlto kol kas nedaug valdininkų ryžtasi viešai komentuoti planuojamą pertvarką. Dabar patys darbuotojai stengiasi pateikti kuo geresnių pasiūlymų, kaip patobulinti sistemą ir tuo pačiu neatverti pavojingų landų.
Buvusi ilgametė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė, dabar vyriausioji patarėja Rūta Baškytė DELFI teigė, kad tokią problematišką ir sunkią statybų ir architektūros sferą mielai kitiems atiduotų bet kas, tačiau kol kas paprasčiausiai nėra kitos tokios institucijos, kuri principingai į tai žiūrėtų, o esamoms tarnyboms dažnai tai yra tiesiog nesvarbu.
„Šiuo metu valstybinių parkų direkcijos yra faktiškai vienintelės valstybinės institucijos, kurioms yra suteikti įgaliojimai išduoti sąlygas, susijusias su architektūros formomis, tūriais ir pan. Kitos institucijos nuėjo paprastu keliu, žiūri tik į techninius parametrus: į užstatymo intensyvumą, aukštingumą ir pan. Bet kas yra svarbu kraštovaizdžiui, tai yra struktūra. Jeigu mes buvusias sodybas pakeičiame stiklo kubais, mes iš esmės pakeičiame kraštovaizdžio struktūrą. Ką mes tada saugome?
Kol kas direkcijos išduodamos specialiuosius reikalavimus, galėjo įrašyti konkrečius reikalavimus architektūrai. Dėl jų yra architektų, kurie labai pyksta. Tačiau tie, kurie projektuoja saugomose teritorijose, žino apie reikalavimus. Architektai, kurie projektuoja miestuose, dažnai sako, kad negalima riboti architekto laisvės ir kas ką nori, tas tą gali projektuoti. Bet šioje vietoje mes nuneigiame paties kraštovaizdžio apsaugą valstybiniuose parkuose. Šioje situacijoje, kurioje mes dabar esame, tai yra panašu, kaip vilkui atiduoti saugoti avis“, - kalbėjo R. Baškytė.
Paklausta, ar neįžvelgia pavojaus, kad kai statinius derins vien savivaldybės, draustiniuose net ir tose vietose, kur nebuvo jokių senų sodybų ir kur statybos yra draudžiamos, pridygs naujų statinių, specialistė teigė, kad visko gali nutikti.
„Garantijos niekada nėra ir tokių atvejų yra, matėme jų ir Vilniaus apylinkėse. Tai yra ir sąmoningumo klausimas ir bendros tvarkos valstybėje klausimas. Galbūt po 10 metų arba po 15 metų būtų galima apie tai kalbėti. Bet kol kas mes neturime institucijų, kurių principai būtų tokie kaip direkcijų. Jeigu aš žinočiau, kad yra institucija, kuri dirba geriau už mus, nebūtų jokių problemų. Žinokite, šitą sferą mielai atiduotų bet kas, nes tai yra labai sunkus darbas: ir laiko daug reikia, ir supratimo, ir nervų kainuoja. Bet kai matai kitų institucijų požiūrį, kai aiškink neaiškinęs, joms vis tiek vienodai rodo, kaip atrodys kraštovaizdis ir statybos, tada negali neatsakingai žiūrėti į tokią situaciją“, - sakė R. Baškytė.
Galėtų būti viena įmonė arba kelios ar keliolika stambių
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius DELFI įvardino kelis variantus, kaip galėtų atrodyti saugomos teritorijos po reformos: galėtų likti viena įmonė arba kelios ar keliolika stambių direkcijų Lietuvoje. Aišku viena: direkcijas planuojama sustambinti.
„Saugomų teritorijų direkcijos yra labai mažos įstaigos. Dauguma yra mažesnės nei 20 darbuotojų. Tokiose įstaigose darbas organizuojamas neefektyviai. Kalbama, kad tos įstaigos tuos pačius darbus galėtų daryti būdamos stambesniais juridiniais vienetais. Dabar yra 33 direkcijos, kurios pavaldžios VSTT, 3 yra Kultūros ministerijos žinioje ir viena - Vilniaus miesto savivaldybės, tai bendrai 37.
Aš skaičiaus, kiek jų turi likti, dabar neturiu. Gali būti nuo kraštutinio varianto: visos įstaigos sujungiamos į vieną struktūrą ir kaip juridiniai asmenys toliau nebeegzistuoja, nors lieka dirbti kur buvę. Ir yra visokių tarpinių variantų: 5 direkcijos, 8, 10 ar 15. Sprendimo dar nėra. Dabar mes turime pasitikrinti, kurios funkcijos mums svarbiausios, nes direkcijose funkcijų yra labai daug ir jos skirtingos“, - kalbėjo A. Klimavičius.
Paklaustas, ar visų galių statybose atidavimas tik savivaldybei, jo nuomone, neatvers dar didesnių problemų su statybomis parkuose, specialistas pakartojo ministro mintį, kad dabar parašų daug, bet atsakomybės vis tiek jokios: „Jūs kalbate apie nepasitikėjimą. Kai mes nepasitikime, tada atsakomybę išskaidome per kelias įstaigas: tada ir savivaldybės deda parašus, ir direkcijos, ir dar kokie nors pareigūnai, pavyzdžiui, iš kultūros paveldo struktūrų. Ir vis tiek išdygsta tie įstatymus pažeidžiantys statiniai. Mes manome, kad jie atsirado būtent dėl to, kad atsakomybė buvo išskaidyta ir nė vienas neatliko savo darbo iki galo. Mokesčių mokėtojai ne tam moka mums atlyginimus, kad mes tokias grubias klaidas darytumėm.
Turėtų būti vienas pareigūnas, kuris aiškiai atsakomybę neša ir turėtų būti projektuotojas, kuris rizikuoja savo atestatu ir gera reputacija, jeigu paaiškės, kad jis suprojektavo įstatymą pažeidžiančius statinius. Dabar atsakomybė išsiskaido, visi kalti ir niekas nebenori namų griauti, nes už tai reikės valstybei susimokėti.“
Paklaustas, kas pasikeis, jei bus vienas parašas, vis tiek valstybei reikės mokėti kompensacijas, nes tai - valstybės tarnautojo parašas, specialistas teigė: „Tada savivaldybei, kuri išduoda leidimą, kiltų atsakomybė sumokėti tą sumą. Ir projektuotojai netektų licencijos.“
Specialistas teigė, kad atsakomybę už statybų kontrolę geriau iš direkcijų perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai (VTPSI), tačiau DELFI primena, kad kol kas VTPSI nėra statybas derinanti institucija. Ji dažniausiai reaguoja į skundus ir tiria statybas jau joms prasidėjus arba įvykus, tačiau neturi galimybių užkirsti kelio neteisėtoms statyboms prieš joms prasidedant. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, aiškesnės saugomų teritorijų pertvarkos gairės galėtų paaiškėti vasario mėnesį.