Penktadienio rytą Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su „Laisvės“ gimnazijos moksleiviais Prezidentūros languose Laisvės gynėjams atminti uždegė atminimo žvakutę.

Taip šalies vadovė su pilietiškais mokiniais prisijungė prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Pasak prezidentės, kiekvienai šalies kartai Sausio 13-oji yra vis kitokia.

Vieniems tai – kovos už laisvę, kitiems – vilties ir Lietuvos ateities diena.

Tačiau svarbiausia, kad ji ne tik mus suvienija atmintimi ir patirtimi, bet kartu įrodo, kad Lietuva visada sugebėjo apginti savo laisvę ir niekam neleido savęs trypti.

Šalies vadovės teigimu, nors šiandienos moksleiviai jau priklauso naujajai, nepriklausomos Lietuvos kartai, jie lieka ištikimi Sausio 13-ąją gintoms vertybėms.

Minint prieš 26-erius metus pasiektą pilietinę pergalę prieš agresorių, penktadienį 8.00 valandą ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių uždegtos vienybės ir atminties žvakutės.

Šiais metais prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – daugiau kaip 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų.

Uždegę žvakutes Prezidentūros languose, „Laisvės“ gimnazijos moksleiviai S. Daukanto aikštėje įsiamžino prie čia pastatyto užrašo #Laisvė.

Užrašo aukštis – 1,80 m., ilgis – daugiau kaip 8 metrai.

Iš metalo ir balto plastiko pagamintas žodis #Laisvė prie Prezidentūros švies iki Vasario 16-osios.

Šalies vadovė vilniečius ir sostinės svečius kviečia nusifotografuoti prie šios šviesos instaliacijos ir naudojant žymą #Laisvė socialiniuose tinkluose pasidalyti, ką kiekvienam piliečiui reiškia laisvė ir nepriklausomybė.

Laisvės gynėjų dieną šalies vadovė dalyvaus iškilmingame Seimo posėdyje ir iškilmingoje Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.

Vėliau prezidentė Sausio 13-osios aukas pagerbs Antakalnio kapinėse.

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą.

Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių.

Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (114)