Valstybė tokias patalpas turės išpirkti, sumokėdama savininkams kompensacijas, o nuomininkams bus leista jas privatizuoti.
Seimo priimtas įstatymo pataisas vetavo prezidentas Valdas Adamkus, suabejojęs jų konstitucingumu, bet vėliau jas pasirašė, nes Seimas jo veto atmetė ir pataisas pakartotinai priėmė.
Abejonių dėl pataisų konstitucingumo yra pareiškusi ir vieno iš valdančiosios daugumos lyderių - socialdemokrato Algirdo Brazausko - vadovaujama Vyriausybė, o opozicinė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcija pasiūlė Seimo vardu dėl to kreiptis į KT.
Pagal Seimo Statutą, jeigu parlamentas savo nutarimu kreipiasi į KT, pataisų įsigaliojimas sustabdomas, o klausimą KT privalo svarstyti skubos tvarka.
Į KT gali kreiptis ir grupė parlamentarų, tačiau tuomet paklausimas būtų nagrinėjamas eilės tvarka, ir tai gali užtrukti iki 2 metų. Tokiu atveju pataisų galiojimas nebūtų sustabdytas.
"Per tą laiką prasidės procesai, kurie dar labiau sujauks žmonių santykius", - valdančiajai socialdemokratų ir socialliberalų daugumai atmetus siūlymą kreiptis į KT, tai komentavo liberalas Algirdas Gricius.
Vis dėlto 52 Seimo nariai antradienį pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė ištirti, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė visų Seimo mažumą sudarančių frakcijų nariai. Kreipimasis į KT šiam turėtų būti įteiktas sausio 23 dieną.
Šiuo metu JAV viešintis prezidentas V.Adamkus premjerą A.Brazauską yra paraginęs, jei Seimas nesikreips į KT dėl abejonių sukėlusių pataisų, tai padaryti Vyriausybės vardu.
Lietuvoje yra maždaug 9-10 tūkstančių nuosavybės teisių atkūrimo arba pastatų grąžinimo laukiančių asmenų ir tiek pat grąžintinuose būstuose gyvenančių nuomininkų.
Pagrindinis šalies įstatymas nustato, jog nuosavybė yra neliečiama, o ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant.