Balsuoti ir rinkti Seimą turi ir išvykę mūsų bendrapiliečiai. Apie tai liudija ir iš užsienio gaunamų balsų skaičiaus dinamika Seimo rinkimuose: nuo 4305 balsų 1996-aisiais iki 16411 balsų 2016-ais. Atrodytų – įspūdingas augimas, net 380 procentų, bet palyginti su realia emigracija, rinkėjų užsienyje skaičiai tik mažėja.
Šiandien galima su gera atsarga teigti, kad realiai užsienyje gyvena per 200 000 rinkimų teisę turinčių piliečių, iš kurių tik nepilnas dešimtadalis dalyvauja Seimo rinkimuose. Darant prielaidą, kad pusė išvykusių anksčiau rinkimuose dalyvaudavo, išeina, kad 40 procentų išvykusių nustoja balsuoti. Kiekviena nauja valdžia garsiai kalba apie emigrantų grąžinimą ir ryšių su jais palaikymą, tačiau rinkimų sistema organizuota taip, kad tik užsienyje gyvenantis rinkėjas nebalsuotų.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisė yra visuotinė. Tai reiškia, kad teisę balsuoti Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose turi visi veiksnūs pilnamečiai Lietuvos piliečiai, kur jie bebūtų. Tačiau praktikoje tai atrodo kiek kitaip. Gerai, jei gyveni Londone, Berlyne, Maskvoje ar kitoje sostinėje, kur yra Lietuvos ambasada. O jei dirbi Malagoje, Liverpulyje ar kur nors jaukiame Bavarijos miestelyje? Tuomet norėdamas balsuoti turi registruotis VRK svetainėje, kad pagal tai ambasada išsiųstų laišką su biuleteniais ir kitais dokumentais, per kelias dienas tie biuleteniai ateina, juos reikia užpildyti ir siųsti paštu atgal į ambasada tikintis, kad jie ateis laiku ir pakeliui nepasimes. O kiek tokių balsų ateina pavėluotai ir nebūna įskaitomi? Negana to, visi „užsienio“ balsai įskaitomi į Naujamiesčio apygardą Nr. 1. Proporcinėje rinkimų sistemoje tai jokio skirtumo, tačiau vienmandatėje tai jau keičia reikalą iš esmės. Kodėl vairuotojas iš Šiaulių ar chirurgas iš Jurbarko, laikinai dirbantys Airijoje ar Portugalijoje, turi balsuoti už Naujamiesčio kandidatą?
Praeitų metų rudenį Konstitucinis Teismas nurodė, kad visos vienmandatės rinkimų apygardos turi būti daugmaž lygios pagal rinkėjų skaičių, plius minus 10 procentų. Pagal tai buvo perbraižytos vienmandačių rinkimų apygardų ribos. Vienoje apygardoje vidutiniškai skaičiuojama po maždaug 35 500 rinkėjų. Naujamiesčio apygarda buvo formuojama taip, kad jai tektų kiek daugiau nei 22 000 rinkėjų iš paties Naujamiesčio, ir dar visi rinkėjai iš užsienio. Šie skaičiai pasirinkti remiantis ankstesniais rinkimų rezultatais ir rinkėjų iš užsienio aktyvumo istoriniais duomenimis. Įdomu, kaip atrodys Naujamesčio rinkimų apygarda, jei užsienio rinkėjų skaičius padvigubės? Naujamiesčio Seimo narį rinks tik emigrantai? O kurioj apygardos tuomet balsuos Naujamiesčio rinkėjai? Šią situaciją reikia keisti. Dabar pats laikas, nes 2019-tais vėl bus per vėlu.
Kitas klausimas – kodėl 2/5 emigravusių piliečių nustoja balsuoti? Čia kol kas galiu daryt tik dvi prielaidas: pirma, išvykę visam laikui nebemato prasmės balsuoti, o kiti nebalsuoja, nes tai tiesiog nepatogu. Pirmuosius perkalbėti nepalyginamai sunkiau, nei padėti antriesiems.
Nežiūrint to, kad Lietuva savo rinkėjams užsienyje siūlo balsavimą paštu, šis balsavimo būdas yra, mano manymu, nepatogus, nesaugus, komplikuotas ir visiškai atgyvenęs. Nuo 2006-ųjų metų kiekviena Vyriausybė į savo programą įtraukia punktą dėl balsavimo internetu įteisinimo, tačiau kiekvienas mėginimas pateikti atitinkamą įstatymo projektą Seime nesulaukia palaikymo. Net ir naujausias, modernus siūlymas parengti ir išbandyti balsavimo internetu sistemą be rimtų argumentų buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Galimybė balsuoti internetu emigrantams visiškai eliminuotų būtinybę siuntinėti tūkstančius vokų, be to, nė vienas balsas nebūtų pamestas dėl pašto vėlavimo. Balsuoti iš tiesų galėtų visi norintys.
Yra dar viena, “pusėtina” alternatyva, leidžianti perpus sutrumpinti balsavimo iš užsienio paštu laiką – yra elektroninis biuletenio pristatymas. Rinkėjas, užsiregistravęs internetu VRK svetainėje, gautų rinkimų biuletenius elektroniniu paštu. Tuomet juos reikėtų atsispausdinti ir išsiųsti į artimiausią Lietuvos ambasadą jau paprastu paštu vokuose. Šis būdas sutaupytų pusę siuntimo laiko iš pašto išlaidų, bet turi tų pačių spragų dėl saugumo ir anonimiškumo. Tuo tarpu balsavimas internetu visus šiuos klausimus išsprendžia iš esmės.
Žinoma, didesnis balsuojančių emigrantų skaičius iškels organizacinių iššūkių, tačiau tai tik dar vienas motyvas iš esmės peržiūrinėti rinkimų sistemą, o ne vien daryti kosmetinius pakeitimus. Teko girdėti siūlymą daryti specialią užsienio lietuvių rinkimų apygardą. Pasaulyje tai jokia naujiena. Štai Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją sudaro 566 deputatai, renkami Pranzūcijos žemėse ir 11 – užjūrio apygardose. Pastarųjų rinkėjai balsuoti gali ir internetu. Lietuvos išeivių galimybė turėti savo atstovą (-us) Seime, esu tikras, sustiprintų jų ryšį su tėvyne. Tik ar užteks ryžto tai realizuoti?