Kuo atsakingiau valstybės tarnautojai atlieka darbą, tuo sparčiau bendrapiliečių gyvenimas gerėja. Kokybišką pareigų atlikimą užtikrina tinkamos vertybės ir nuostatos bei reikiama profesinė kvalifikacija. Kaip valstybės tarnautojų mokymai vyksta Lietuvoje?
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson ir Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės pasisakymuose išgirdome apie galimus vadybos pokyčius valstybės tarnyboje: horizontalų valdymą, LEAN procesų optimizavimo sistemos diegimą. Įkvepiantis užmojis!
Tinkamų vadybos sistemų diegimas pasiteisina, kai praktikuojamas skaidrumas, t.y. bekompromisis sąžiningumas bei atvira komunikacija: visos susijusios ir teisingos informacijos pateikimas, atsakingas domėjimasis, diskutavimas “nediskutuotinais” klausimais. Prie termino “skaidrumas” esame vis labiau pratinami, tačiau Lietuvoje sakyti tai, ką galvoji ir elgtis taip, kaip sakai - tolygu atrodyti naiviam. Mums labiau priimtinas rytietiškas “gudrumas”, manipuliacijos, privedančios prie rezultato, kurio stengiamės išvengti – neefektyvaus valstybės valdymo.
Apžvelkime, kaip atrodytų efektyvių vadybos sistemų (pvz. LEAN) diegimas į valstybės valdymą.
Pirmasis etapas – problemų įvardijimas. Naudojant vieną ar kitą metodiką, tarnautojai turėtų įvardinti problemas, dėl kurių efektyvumas mažėja. Tai reiškia įvertinti ir pasakyti, kaip kiekvienas prisidėjo prie problemos susidarymo. Ką nors darydami netinkamai, o taip pat ir nieko nedarydami, mes prisidedame prie problemos susidarymo ir palaikymo.
Išsami institucijos ar įstaigos analizė reikalauja kokybinio mąstymo šuolio. Diegiamos sistemos palaikymui reikia sąžiningos komunikacijos ir noro bendradarbiauti. Tokia organizacinė kultūra nepasiekiama per dieną: reikia ir tinkamų mokymų, motyvuojančių komunikuoti atvirai, ir bendros palaikančios aplinkos - Vyriausybės ir Seimo nusiteikimo vadovautis skaidrumo principais. Pradinis vyriausybės darbo etapas nuteikia viltingai ir norisi tikėti, kad, nepaisant paveldėto griozdiško valstybės valdymo bagažo, Lietuva nebetrypčios žingsniu pirmyn ir dviem atgal.
Pasvarstykime, su kokiomis realijomis susidurs vyriausybė pradėdama pokyčius.
Pažvelkime tik į vieną sritį – valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą: kokios kompetencijos yra ugdomos ir tobulinamos ir kaip šios kompetencijos prisidės prie reikiamų pokyčių.
Viena iš daugelio kvalifikacijos kėlimo institucijų yra „Viešojo administravimo institutas”. Instituto steigėjas yra valstybė, kuriai atstovauja Valstybės tarnybos departamentas. Institutui suteikta išimtinė teisė atstovauti Europos Sąjungos institucijose, rengti bendrąsias valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo programas bei vykdyti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal jas mokyti valstybės tarnautojus.
Kaip pavyzdį panagrinėkime šio instituto parengtą mokymo programą: „Įtakos ir manipuliacijos: taikymas ir neutralizavimas“. Cituojame: „Tikslas – išmokyti įvaldyti manipuliacijos subtilybes ir daryti įtaką. Pagrindinės temos: Įtaka ir manipuliacijos; Kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne; Įtakos ir charizmos sąsajos; Manipuliavimo psichologinis mechanizmas“ ir kt.
Skaitytojams norime priminti, kad manipuliacijos - tai nesąžiningas būdas paveikti žmones, kad jie elgtųsi taip, kaip manipuliatoriui yra naudinga, o ne taip, kaip jie patys nori. (manipuliuoti - slaptai išnaudoti kokias nors aplinkybes, norint ką nors valdyti be jo sutikimo siekiant sau naudos; užsiiminėti machinacijomis, sukčiavimu (www.lietuviuzodynas.lt). Ši metodika veikė sovietų laikais...
Vartant ir kitų seminarų dalomąją medžiagą akivaizdu, kad mokymų turinys dažnai yra skirtingų, net prieštaraujančių viena kitai metodikų kratinys. Konsultantų aplinkoje apie tokias mokymų programas sakoma: „medžiaga surinkta iš aštuonių seminarų ir sudėta į vieną“. Po tokių mokymų žmonės nusivilia: „neveikia čia niekas! Viena metodika siūlo manipuliuoti, kita - elgtis skaidriai“. Kaip, sakykit, tai turėtų atsispindėti kasdienėje elgsenoje?
Dar vienas metodikų kratinio pavyzdys: valstybės įsteigtos įstaigos - Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ - mokymų programa „Efektyvūs vadovai- įkvepiantys lyderiai“. Užtenka paminėti šypseną keliantį siūlymą klausimus spręsti įsiteikiant, t.y. manipuliuojant. Peržvelgiant mokymo programas, kurias Lietuvoje siūlo pavieniai konsultantai ar konsultacinės įmonės, pastebima vyraujanti tendencija: nesiremiama vientisomis ir pasiteisinusiomis mokslinėmis teorijomis ir jų siūlomomis sisteminėmis metodikomis. Tokie mokymai ne tik neduoda naudos, bet dar ir kelia chaosą.
Plačiai nuskambėjo situacija ‘‘Laisvės“ gimnazijoje. ,,Akivaizdu, kad gimnazijoje trūksta darnos, nuoseklaus požiūrio į vertybes ir tarpusavio santykių puoselėjimo visose grandyse.“ Taip situaciją vertina psichiatras L. Slušnys.
Ar Lietuvos švietimo darbuotojams siūlomos vadybos ir komunikacijos metodikos neprisidėjo prie problemos susidarymo, nepadėdamos išsigryninti vertybių ir nuostatų, nesuteikdamos tinkamų komunikavimo įrankių? Ar galime kaltinti tik direktorę?
Bene kiekvienas švietimo srities darbuotojas yra mokytas vadinamojo „sumuštinio principo“, t.y. manipuliuoti, pasakant pirma gerą dalyką, tada problemą, tada vėl gerą.
Po tokio pokalbio žmogus susipainioja, arba tiesiog nebekreipia dėmesio į problemą. Ne kartą teko girdėti tėvus skundžiantis, kad nesuprato, dėl ko buvo iškviesti pokalbiui į ugdymo įstaigą: dėl gero ar blogo vaiko elgesio.
Valstybės tarnybos departamentas pataria, kaip turėtų vykti valstybės tarnautojų vertinamasis pokalbis: „Tiesioginis vadovas pokalbio metu turėtų paskatinti tobulinimąsi, pagirti ankstesnius valstybės tarnautojo pasiekimus (rekomenduojama pokalbį pradėti ir užbaigti akcentuojant teigiamus dalykus)“. O jei valstybės tarnautojas dirba blogai? Pradėsime nuo to, kokios gražios jo akys ir užbaigsime tuo, kad su tokiu žvilgsniu jis neprapuls gyvenime?!
Efektyvūs vadovai yra atviri, neslepia strategijų, kurias naudoja bendraudami ir dirbdami. Jos yra skaidrios.
O dabar įsivaizduokite, kad kalbėdamas pasakote, kokią strategiją naudojate: „Tomai, noriu
pareikšti kritiką. Tačiau kad neigiamas grįžtamasis ryšys jūsų neįskaudintų ir sugebėtumėte ramiau jį išklausyti, pirmiau jus pagirsiu. Paskui jus kritikuosiu, nes tai yra tikrasis mūsų susitikimo tikslas.
Pokalbio pabaigoje vėl jus pagirsiu, kad nenusiviltumėte ir nesupyktumėte ant manęs. Sutinkate?“
Tai skamba juokingai. Tikriausiai nesugebėtumėte to ištarti garsiai. Žmonės dažniausiai atpažįsta
vienašališkas kontrolės strategijas ir apsimestinai pritaria jūsų pasirenkamam „žaidimo planui“.
Šie „žaidimai“ valstybei brangiai kainuoja. Tokiame organizacinės kultūros kontekste valstybės tarnautojai dirba blankiai, nesiūlo inovacijų, nepasitiki vienas kitu, nesidalina informacija, neproduktyviai konfliktuoja, netobulėja kaip asmenybės ir kaip komanda. Džiugu, kad valstybės valdymui ieškoma efektyvių įrankių pasitelkiant verslo patirtį. Tik versle tinkamų vadybos įrankių įgyvendinimas vyksta kur kas greičiau, nes neefektyvus elgesys tiesiogiai ,,kerta per kišenę“ . Labai svarbu, kad valstybė įtvirtintų tinkamas vertybes bei valstybės valdymo principus ir ,,perfiltruotų“ valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programas.