Su DELFI savo istorija pasidalijusi 43 m. Morta sako, kad moteris pagalbiniam apvaisinimui turi ryžtis dėl savęs, bet jokiu būdu ne dėl vyro.
Iš pirmos santuokos moteris augino sūnų, tačiau su antru vyru susilaukti atžalų vis nepavyko. Medikai nustatė, kad problemos pas sutuoktinį: paaiškėjo, kad jo spermatozoidai nepakankamai judrūs ir labai maža jų koncentracija. Visa tai vyko 2008 m. – tuomet, sako pašnekovė, šia tema kalbėta gerokai mažiau nei dabar. Giminės ar draugai net nežinojo, kokių paslaugų porai prireikė.
„Aš jį mylėjau ir mes nusprendėme greitai, per itin trumpą laiką, pasinaudoti paslaugomis. Dabar jau nežinau, ar tam ryžčiausi“, – prisipažįsta moteris.
Vyrui pirmiausia paskirti stiprūs papildai – taip siekta padidinti spermatozoidų koncentraciją ir vyriškas ląsteles padaryti judresnes. Moteriai medikai pasiūlė inseminacijos procedūrą. Tai – paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas pirmo pasirinkimo pagalbinio apvaisinimo būdas, kuomet vyras priduoda spermą į laboratoriją. Procedūrai paruošta sperma perkeliama į gimdos ertmę. Moteriai skiriama hormoninė stimuliacija – hormonų terapija padeda kiaušinėliams geriau subręsti ir įvykti ovuliacijai.
Iškentė 5 skausmingas procedūras
„Man atliko tris inseminacijas, tačiau jos nedavė jokių rezultatų. Tada pasiūlė pagalbinį apvaisinimą, kada auginamas embrionas. Tam irgi reikalinga hormoninė stimuliacija – moteris turi badytis į pilvą“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris pasakoja, kad pirmą kartą pagalbinio apvaisinimo procedūros metu išpunktuota daug kiaušialąsčių (jai atlikta kiaušialąsčių punkcija - DELFI). Galiausiai dvi kiaušialąstės augintos iki aukštesnės stadijos – blastocistos – ir įsodintos į gimdą (tai apvaisintas 5-6 parų embrionas - DELFI). Deja, po keleto dienų moteris nukraujavo – blastocistos organizme neįsitvirtino.
„Man buvo šokas, tačiau vyras labai prašė bandyti dar kartą. Gydytoja buvo prieš – pasakė, kad organizmas gali neatlaikyti, mat praėjo per mažai laiko, po hormoninės stimuliacijos reikalinga pertrauka. Galiausiai bandėme dar kartą – vėl išėmė kiaušialąsčių, šįkart 12. Antrą kartą man patalpino tris embrionus. Gydytoja sakė, kad jei prigis visi trys, vieną reikės pašalinti, nes aš, būdama smulkaus sudėjimo, fiziškai neišnešiočiau“, – prisimena Morta.
Prigijo tik du embrionai. Po dviejų savaičių, padarius kraujo tyrimą, gydytoja Mortą pasveikino su nėštumu. „Ačiū Dievui, šiandien turiu dvi septynmetes dvynukes“, – sako pašnekovė. Gydymą pradėjusi 2008 m. pradžioje, Morta pagimdė 2009 m. rugsėjį. Jai tuomet buvo 36-eri.
Leisti vaistus vyras atsisakė
Moteris papasakojo apie pojūčius, kada teko išverti hormoninę stimuliaciją.
„Badytis pačiai buvo sunku – prašiau vyro, maniau, padės, juk labai norėjo vaikų, tačiau jis kategoriškai atsisakė, pareiškė, kad net neprisilies. Man jau tada reikėjo žinoti. Pasakysiu viena – jeigu moteris pasiryžta tokiam žingsniui, reikia šimtu procentų pasitikėti vyru, kad mylės ir nepaliks“, – kalbėjo Morta.
Pašnekovė sako bandymų pastoti metu nejautusi palaikymo iš vyro. „Psichologiškai ištverti buvo sunku. Pavyzdžiui, mes važiavome atostogauti ir visur vežiausi švirkštus, nes reikėjo leistis tuo pačiu nustatytu laiku. Labai nesmagu tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tą dariau kaip robotas, kaip mašina, nežinodama pasekmių – niekas nesakė, kad dėl to padidėja vėžio rizika. Dabar jau sako, kad nuo tokių procedūrų gali progresuoti smegenų ir krūties vėžys“, – pasakojo Morta.
Moteris įsitikinusi, kad ir krūties vėžys ją užklupo dėl pagalbinio apvaisinimo metu taikyto hormoninio gydymo. Liga pasireiškė praėjus penkeriems metams nuo dvynukių gimimo. Kadangi būta ne vieno auglio, moteriai pašalino krūtį. Pašnekovė sako, kad dabar jai taikomas hormoninis gydymas.
„Stabiliai tikrinuosi, tikiuosi, vėžį įveikiau. Man gydytojai sakė, kad 70-80 proc. krūties vėžį lėmė
hormoninis gydymas – per tokį trumpą laiką gavau per daug dozių, organizmas nebuvo atsigavęs. Trūko informacijos apie galimas pasekmes. Pamenu, gydytoja buvo kategoriška – sakė, kad daugiau procedūrų nedarys. Manau, daugiausia lėmė akla meilė ir vyro spaudimas. Tačiau aš tikrai nieko nekaltinu“, – sakė vilnietė.
Vyras visą laiką turėjo meilužę
Su vyru moteris išsiskyrė praėjus keletui metų po vaikų gimimo. Jos problemos nesibaigė iki šiol: teisme kovoja dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos.
„Pagal mano atvejį galima rašyti filmo scenarijų. Aš savo vyrui buvau reikalinga tik kaip gera mama ir vaikų donorė, kad jis užsidėtų pliusiuką. Pagalbinio apvaisinimo metu nebūna intymių santykių – nei prieš, nei po, po to gimė neišnešiotos dvynukės, mano gimdymas buvo sunkus, nukraujavau, galėjau mirti, tačiau perpylė kraują ir mane pavyko išgelbėti“, – sako Morta.
Gimę vaikai turėjo problemų dėl neišnešiotumo, geltos, dabar skundžiasi astma, tad auginti nebuvo lengva. Visą šį laiką, aiškina Morta, jos vyras turėjo jaunesnę meilužę – pornografinių filmų žvaigždę. Moters tvirtinimu, Lietuvoje vyro meilužė šoka striptizą, užsiima eskortu, o Vokietijoje filmuojasi pornografiniuose filmuose. Pašnekovė sako net mačiusi juostų, kur konkurentė su garsiomis aktorėmis vadina filmuose suaugusiems. Jos aiškinimu, vyras dirbo skirtinguose Lietuvos miestuose ir į šeimą grįždavo tik savaitgaliais, taigi darbo dienomis laiką leisdavo su meiluže.
„Aš tai sužinojau daug vėliau. Kada aš pagimdžiau, buvo išleistas paskutinis jos filmas. Jis išėjo pas ją, jos darbas vyrui nekliudo“, – kalbėjo pašnekovė, turinti patarimą visoms moterims.
„Tikrai skaudu. Todėl sakau, jeigu moteris ryžtasi, tegul daro dėl savęs, ne dėl vyro. Jis buvo turėjęs dvi santuokas, žinojo, kad turi problemų, tačiau man nesakė. Moterys turi viską pasverti, nes gydymas, nejautros, išnešiojimas teks joms“, – sako ji.
Kainavo per 20 tūkst. Lt
Kaip Morta vertina Seime svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas?
Moteris pasirašė peticiją prieš embrionų šaldymo draudimą – jos nuomone, reikia leisti šaldyti ir kiaušialąstes, ir embrionus. Antra, ji nesupranta reikalavimo užšaldytus embrionus saugoti amžinai – kur, klausia ji, jie būtų saugomi, kam atitektų po porų mirties?
„Jeigu nepatvirtins, kaip yra kitose Europos šalyse, žmonės važiuos į kitas šalis ir darysis. Kas nori susilaukti savo vaiko, pereis visus įmanomus būdus. Taip pat manau, kad tokios procedūros turi būti apmokamos, nes mes mokėjome didžiulius pinigus – iš visi per 20 tūkst. litų“, – kalbėjo vilnietė.
Profesorius: negaliu nei patvirtinti, nei paneigti
Ar Mortos kalbos apie hormoninės stimuliacijos ir vėžio sąsajas turi pagrindo, DELFI klausė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovo, profesoriaus Algirdo Boguševičiaus.
„To nei paneigti, nei patvirtinti tikriausiai niekas negalėtų. Kaip bebūtų, krūties vėžį apsprendžia genai ir tikriausiai ne pačios pacientės, o paveldėti genai. Kurie tiksliai genai paveikia organizmą, kad atsirastų krūties vėžys, tiksliai nežinoma, bet tai paleidžiantis mechanizmas, lytiniai hormonai estrogenai, aišku, vaidina ženklią reikšmę ir kartotinis stimuliavimas, estrogenų poveikio intensyvumas atsirasti, vystytis krūties vėžį jau nesveikoje krūties audinio dalyje tikrai gali paskatinti.
Tačiau jeigu krūtis prieš stimuliaciją tirta ir atrodė sveika, to niekas nepasakys – gal ir nestimuliuojant būtų susirgus“, – sako A. Boguševičius.
Ar pagalbinio apvaisinimo procedūroms pasiryžusioms moterims reikėtų galvoti apie vėžio grėsmę? A. Boguševičius aiškinimu, jei liaukinis audinys sveikas, baimintis tikriausiai nereikėtų.
„Lygiai taip pat kaip natūralaus nėštumo metu dalis moterų suserga krūties vėžiu, tai įvyksta labai retai, bet taip būna, mes kasmet tokių pacienčių turime, dabar sakyti, kad imkite ir negimdykite, saugokitės nėštumo tikriausiai būtų nenormalu“, – kalbėjo profesorius.