„Atlyginimai yra tragiški. Tačiau esame patys kalti, kad nesugebame susivienyti ir tų atlyginimų išsireikalauti“, – aiškino politikas.

Jo teigimu, tik maždaug 2 tūkst. eurų „į rankas“ siekiantis Seimo nario atlyginimas jam padėjo kiek atsitiesti. T. Tomilinas yra išsiskyręs, augina 4 vaikus.

„Aš išbridau iš skurdo tik tapęs Seimo nariu“, – atvirai rėžė politikas.

Nesinaudoja teisėmis, nes jų neišmano

Pagrįsdamas mintį, kad kartais pernelyg mažai rūpinamės savo darbo sąlygomis, T. Tomilinas atsiminė metą, kai padėjo įkurti profesinę sąjungą viename prekybos tinklų.

„Yra dvi pusės. Viena, daug problemų, daug išnaudojimo, maži atlyginimai – jie pastaruoju metu auga šiek tiek, bet iš esmės yra nedideli. Kita pusė – elementariai žmonės yra labai neišprusę, neišmano savo teisių ir jomis nesinaudoja“, – tikino politikas.

Jis pasakojo, kad su darbuotojais ir darbdaviais yra tekę kartu skaityti ir Darbo kodeksą, ieškoti jame išeičių iš susidariusių situacijų. Tačiau neretai esą pasirenkamas kitas kelias – verčiau advokatams sumokami keli šimtai eurų, kad tuo rūpintųsi jie.

„Tai giluminio nepasitikėjimo problema, susijusi su praeitimi ir dabartimi, pavyzdžiui, švietimu“, – nurodė politikas.

Įgėlė A. Butkevičiui

Naujai patvirtintoje Vyriausybės programoje rašoma, kad bus siekiama iš esmės atsisakyti profesinių sąjungų veiklos ribojimų, žadama supaprastinti streiko paskelbimo tvarką ir sąlygas.

Tačiau paklaustas, ar tai reikš, kad žmonėms bus leidžiama daugiau streikuoti, T. Tomilinas tikino, kad streikas – tik kraštutinė priemonė.

„Įstatymais riboti streikus yra labai pavojinga, nes tuomet mažiname derybinę galią ją kone sunaikindami“, – įžvelgė jis, pridurdamas, kad, visų pirma, reikia skatinti socialinio dialogo mezgimą.

Savo ruožtu buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus įtarimus, kai kalbėdamas apie pedagogų streikus jis pastebėjo, kad justi Rusijos ranka, politikas pavadino „pakankamai apgailėtinais“.

„Mokytojų gebėjimas susivienyti yra pavyzdys. Jie net ekonomiškai dėl to yra šiek tiek geresnėje pozicijoje nei kiti biudžetininkai“, – aiškino politikas.

Soc. nelygybę mažins sutartimis

Paklaustas, ar programoje yra konkrečių aspektų, kurie būtų nukreipti į socialinės nelygybės mažinimą, T. Tomilinas sakė kad joje liko visi panašios krypties įsipareigojimai.

„Gal tai galėtų vadintis nacionaline kolektyvine sutartimi, susitarimas, kur bus labai aiškiai išdėstytas planas, kaip verslas ir valstybė, profesinės sąjungos, darbuotojai bendradarbiaus, įsipareigojimai, kaip bus didinami atlyginimai“, – pirmą kartą viešai šį pavadinimą aiškino tariantis jis.

Pirmasis klausimas šiame bendradarbiavimo elemente, politiko teigimu, bus adresuotas profesinėms sąjungoms – kas neefektyviai atlieka savo darbą ir ką reikia atleisti.

„Kiekviena pusė turi turėti savo įsipareigojimus. Turime priprasti prie minties, kad jei verslas turi pageidavimus – visiems reikia lankstaus Darbo kodekso, gal galime išsakyti tikslą didinti atlyginimus“, – svarstė T. Tomilinas.

Nusitaikė į šešėlį: dešimtys tūkstančių dirba automobilių pardavimo srityje

Pastebėjus, kad 250 tūkst. darbuotojų Lietuvoje negauna net minimalios algos, politikas tai paaiškino tuo, kad Lietuvoje yra didelis šešėlis.

„Reikia ne naikinti verslus, bet traukti iš šešėlio. Kaip pavyzdį paimkime automobilių pardavimo verslą. Toje srityje, bijau pameluoti, dešimtys tūkstančių žmonių dirba. Mūsų tikslas ne sunaikinti, nubausti, išvaryti iš valstybės, o tai legalizuoti“, – užmojais dalijosi T. Tomilinas.

Jo teigimu, bendras principas, kuriuo bus vadovaujamasi, kad mokesčius turi mokėti visi.

Politikas neslėpė palankiai žiūrintis ir į progresinius mokesčius. Jis aiškino, kad kone visas pasaulis jau sutarė, kad tai taip pat yra nelygybės mažinimo įrankis.

„Mes esame už mokesčių progresyvumą, tačiau turi įvykti daug mentalinių pokyčių, kad jie taptų realybe, nes, pirma, tuo turi patikėti visuomenė ir nuomonių lyderiai“, – sakė politikas.

Tačiau, jo teigimu, tikrai kol kas nėra kalbama ir apie konkrečią sumą, nuo kurios mokesčiai turėtų didėti. Buvo pasigirdę spėjimų, kad atskaitos taškas galėtų būti 1000 eurų tai „į rankas“, tai „popieriuje“.

Įvertino Darbo kodeksą: 70-80 proc. – puikus produktas

„Apie 70-80 proc. Darbo kodekso yra puikus produktas“, – naująjį Darbo kodeksą konferencijos metu įvertino T. Tomilinas.

Jo teigimu, jį ilgą laiką rengė gabiausi savo sričių žmonės, tačiau dėl prasidėjusių rinkimų ir politikų iniciatyvų nukentėjo profsąjungų, o kartu ir darbuotojų, interesai.

„Kai vyko rinkimai, buvo aštriausios diskusijos, staiga atsirado iniciatyvos, noras forsuoti priėmimą<...>. Buvo tokiu nedideliu buldozeriu pravažiuota per žmonių teises“, – pastebėjo T. Tomilinas.

Tačiau, anot politiko, rinkimai parodė, kad profsąjungos nėra silpnos, verslas tą girdi ir nori bendrauti su lygiaverčiais partneriais.

Paklaustas, gal atsakė sau į klausimą, kodėl socialdemokratai – kairioji partija – parėmė Darbo kodeksą, T. Tomilinas aiškino, kad tai nulėmė bendros globalios tendencijos.

„Manau, socialdemokratai yra įkaitai bendro diskurso, vien į verslą orientuotos pasaulėžiūros“, – spėjo politikas.

Pastebėjo, kad soc. apsaugai skiriame per mažai lėšų

Tiesioginės konferencijos metu buvo aptartas ir socialinės paramos klausimas. T. Tomilinas aiškino negalintis sutikti su kadaise konservatoriaus ekspremjero Andriaus Kubiliaus išsakyta mintimi apie išlaikytinių mentalitetą: esą tuo piktnaudžiaujančių tik vienetai, problema pernelyg hiperbolizuojama.

Valstiečių ir žaliųjų atstovo teigimu, Lietuvoje soc. apsaugai mes skiriame labai mažai pinigų.

„Mes piniginei paramai skiriame tik apie 4 proc. – tik tiek žmonių gauna paramą pinigais. Skurdas per praėjusią kadenciją tik padidėjo, o soc. apsaugai mes išleidžiame tik 11 proc. lėšų, kai Europoje vidurkis – apie 18 proc.“, – skaičiavo politikas.

Jo teigimu, šią problemą reikėtų spręsti sistemiškai, kreiptis į savivaldybes, kurių atstovai geriausiai žino, kam reikia paramos.

Pinigai iš soc. rizikos šeimų – gyvenantiems vidutiniškai

„Mūsų programoje kalbama ir apie tai, kad reikėtų šiek tiek koncentraciją nuo soc. rizikos žmonių link šeimų su vaikais perorientuoti. Nevisiškai, negalima palikti žmonių be pajamų, nes tada turėsime kitas problemas, tarkime, nusikalstamumas. Šiuolaikinėje visuomenėje negalima žmogaus palikti be pinigų, yra daug pigiau jų suteikti. Tačiau labai trūksta dėmesio šeimoms, kurios gauna minimalius ar kiek didesnius atlyginimus, tačiau jokios paramos daugiau nesulaukia“, – aiškino politikas.

T. Tomilinas teisinga vadina ir idėją, kuri numatyta Vyriausybės programoje, kad turėtų būti remiamos tos šeimos, kurios rengiasi įsigyti būstą regione.

„Pirmąją rinkimų naktį, kai jau buvo kone aiškūs rezultatai, Ramūnas Karbauskis pasakė, kad praktiškai nėra sferos, kur nevyks pokyčiai (išskyrus Krašto apsaugą ir Užsienio reikalus, čia reikalingas tęstinumas). Pokyčiai bus ir bus labai aiškūs“, – žadėjo pašnekovas.

Tačiau jis aiškino, kad konkretumas – antro lygio veiksmas. Pagal suformuotas nuostatas, tikisi T. Tomilinas, ministrai netrukus įvardins ir konkrečius pokyčius.

Apgynė A. Širinskienę

Kalbėdamas apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis norima griežtinti embrionų šaldymo bei laikymo taisykles, T. Tomilinas tikino, kad nė vienas save gerbiantis žmogaus teisių ekspertas nepasakys, kad embrionas nėra gyvybė.

„Man tikrai negalima prikišti nesiorientavimo žmogaus teisių srityje, galiu atsakingai pasakyti, kad Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymai nėra tokie radikalūs, kaip gali atrodyti viešoje erdvėje“, – aiškino jis.

Pasak politiko, jų pareiga – skurti sąlygas kokybiškai ir profesionaliai diskusijai, tą jie esą ir stengiasi daryti.

„Labai raginu paskaityti pažodžiui programą. Aiškiai pasakyta, paaiškinsiu, įvardytos priemonės, skirtos padėti moteriai krizėje ir tai labai svarbu. Apie jokius draudimus nekalbama“, – paklaustas, kokios pozicijos laikosi dėl abortų draudimo Lietuvoje, aiškino T. Tomilinas.

Apibrėžė politines pažiūras

Atsakydamas į skaitytojo klausimą, ar LVŽS yra kairioji politinė partija, jis aiškino, kad ekonomine sritimi – taip.

Tačiau paklaustas, kokia partija jam atrodo artimesnė – konservatoriai ar socialdemokratai – T. Tomilinas tik šyptelėjo, kad abi jas laiko konkurentėmis.

„Šiuo atveju, socialdemokratai yra mūsų partneriai koalicijoje, sudarėme bendrą sutartį. Tačiau nemanau, kad tai savaime gali reikšti ilgalaikį įsipareigojimą. Mes esame savarankiškas darinys“, – tikino politikas.