Teisme siekia panaikinti 4 statybos leidimus
Statybos Pavilnių ir Verkių parkų draustiniuose, ten, kur naujos statybos draudžiamos įstatymu, bet buvo leistos valdininkų, sukėlė tikrą skandalą 2016 metų pavasarį.
VTPSI nustatė, kad daugiau nei 10 pastatų pažeidžia galiojančius įstatymus, tačiau yra pastatyti su visais leidimais. Taigi, VTPSI teigė nesikreipsianti į teismą, siekdama pastatus nugriauti, nes tai pažeistų socialinį teisingumą.
Vis dėlto kiek vėliau VTPSI pakeitė savo poziciją ir siekia panaikinti keturis Vilniaus savivaldybės išduotus statybos leidimus Pavilnių regioniniame parke, visiems projektams buvo pritarusi ir parkų direkcija. Inspekcija nustatė, kad leidimus savivaldybė išdavė neteisėtai.
„Pastatai yra statomi ar dar net nepradėti statyti. Vykdant aplinkos ministro pavedimą, buvo tikrintas 2013–2016 metais išduotų leidimų teisėtumas. Padarius išvadas, kad leidimai išduoti neteisėtai, buvo kreiptasi į teismą dėl pastatų Ribiškių take, Ribiškių Didžiosios gatvėje, Šilo gatvėje ir Kalvos gatvėje leidimų, prašant pripažinti juos negaliojančiais“, - DELFI komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienėnė.
Pasak jos, teismo posėdžiai dar nepaskirti, bylos neišnagrinėtos, taigi sprendimai bylose nepriimti.
Vis dėlto dėl kitų pastatų, kurie buvo pripažinti pažeidžiantys įstatymus, tačiau jau yra pabaigti, VTPSI į teismą nebesikreips: „VTPSI pozicija dėl viešojo intereso gynimo nesikeičia. Apie socialinį teisingumą pasisakyta, kalbant apie pastatus, pastatytus gavus statybą leidžiantį dokumentą, kurie, atlikus statybos užbaigimo procedūras, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir naudojami pagal paskirtį.“
Dar 4 pastatai pažeidžia įstatymus, bet į teismą kreipiamasi nebus
VTPSI tyrė visus 2013–2016 metais išduotus statybų leidimus. Nors galimų pažeidimų buvo nustatyta ir suabejota dėl aštuonių leidimų teisėtumo, į teismą dėl likusių keturių kažkodėl kreipiamasi nebus.
„Dviejų namų Ribiškių take, Šilo gatvėje ir Gulbinų gatvėje pastatų leidimo išdavimo teisėtumo nuspręsta neginčyti, gavus visą su šių pastatų projektais ir leidimų išdavimo procesu susijusią informaciją ir paaiškinimus“, - komentavo VTPSI atstovė V. Aliukonienė.
Teisme teks bylinėtis E. Dragūnui
Žymiam dainininkui E. Dragūnui, Registrų centro duomenimis, priklausantis sklypas yra Pavilnių parko Lydlaukių rekreacinėje funkcinėje zonoje. Šiuo metu namas yra statomas, jis nėra pabaigtas.
Speciali aplinkos ministerijos sudaryta komisija, kuri tyrė pažeidimus šiame parke dar gegužės mėnesį, nustatė, jog namo tūris buvo padidintas 15,9 karto, statybos leidimas buvo išduotas 2015 metų spalį.
Saugomų teritorijų įstatyme yra nustatyta nuostata, jog draudžiama statyti statinius arčiau nei 50 metrų nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos. Šiuo atveju, atstumas iki šlaito – vos 11,44 m. Tačiau statybas palaimino Vilniaus miesto savivaldybė, davusi dainininkui visus reikalingus leidimus, dabar VTPSI kreipėsi į teismą siekdama panaikinti leidimą.
E. Dragūnas: kovosiu už savo namą
E. Dragūnas DELFI teigė, kad už savo namą kovos. Jis pažėrė daug kritikos valdininkams, kurie iš pradžių išdavė leidimus, o vėliau nori juos panaikinti.
„Aš nežinau tokio fakto. Seniai jau gavom tuos leidimus, daugiau nei prieš metus. Žinokit, manęs Lietuvoje nėra, gal dėl to manęs ir nerado, ir dar ilgai nežadu būti“, - kalbėjo E. Dragūnas.
E. Dragūnas išdėstė daug kritikos valdininkams: „Aš girdėjau tas problemas, kurios yra aplinkui. Aš turiu nuomonę apie tai. Jūs pagalvokite, kaip sunku yra jaunoms šeimoms gyventi Lietuvoje, aš nešneku apie tai, kad reikia paimti kažkokias paskolas, jas išsimokėti už sklypą ar butą ir tai vyksta 40 metų.
Nežinau, kam ten taip aktualu ir kas ten kariauja dėl to Pavilnių regioninio parko. Norėčiau tiems ponams perduoti, kad jeigu čia ir bus kažkokios problemos, mes labai stipriai kovosime su tuo reikalu. Jeigu ponams iš tikrųjų yra aktualus tas parkas, tegul jie ten užsuka ir pasižiūri, koks yra jo stovis. Kokie ten išpuvę medžiai, kiek ten primėtyta padangų. Jeigu jiems iš tikrųjų gaila parko, jie neturėtų gainioti žmonių, kurie dirba, užsidirba ir nori gražiai gyventi.
Aš už savo namus, tikrai patikėkite, kad kovosiu. Kiek aš matęs parkų pasaulyje ir kaip jie yra prižiūrimi ir tvarkomi. Čia bandoma atsigrodinėti ant žmonių, man leidimas, kaip ir daugeliui kitų, buvo išduotas ir aš nenešiau jokių kyšių. Tai yra jų klaidos, tegul jie savo klaidas ir sprendžia, bet ne mūsų sąskaita.“
Didžiulis gyvenamasis namas draustinyje
Dar vienas namas, dėl kurio kreiptasi į teismą, yra Kalvos gatvėje, Lydlaukių geomorfologiniame draustinyje. Sklypas priklauso įmonei UAB „CTLF“. Šios įmonės vienintelis akcininkas registruotas Kipre, įmonės vadovas – Andžejus Voišnis, su juo DELFI susisiekti nepavyko.
Aplinkos ministerijos komisija buvo konstatavusi, jog statinių šioje teritorijoje anksčiau nėra buvę. Teigiama, kad projekte rodomas vienas aukštas, bet yra du – vienas cokolinis. Taip pat buvo konstatuota, kad šalia sklypo valdos valstybiniame miške buvo sunaikinta miško paklotė. Statybos leidimas buvo išduotas 2013 metais.
Dar pora statybų draustinyje
Dar du namai, dėl kurių VTPSI kreipėsi į teismą, yra Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje.
Vienu atveju Aplinkos ministerijos komisija nustatė, jog yra du gyvenamieji namai viename žemės sklype. Parengtas naujas vienbučio namo statybos projektas, o esamo gyvenamojo namo pakeista tik paskirtis, jis pervadintas ūkiniu pastatu, nors nepakeistas fasadas, tiesiog paliktas stovėti. Ginčijamas statybos leidimas išduotas 2014 metais. Registrų centro duomenimis, yra du savininkai: Justina Bražionienė ir Rimvydas Apyvala.
Kitu atveju Aplinkos ministerijos komisija nustatė, jog draustinyje pastato tūris yra išdidintas 4,7 kartus, atstumas nuo šlaito yra vos 3 metrai, nors pagal įstatymą, turėtų būti bent 50 metrų. Statybos leidimas išduotas 2016 metais, projektui pritarė ir parko direkcija.
Sklypo savininkai yra Neringa Gražienė ir Donatas Gražys, kuris pats yra projektavimo įmonės vadovas. Jis DELFI teigė, kad žino, jog dėl jo namo leidimo buvo kreiptasi į teismą, bet nesupranta, kodėl po šitiek laiko valdininkai susidomėjo jo namu, mat leidimus statyboms išdavė tie patys valdininkai. Jis teigė nusivylęs valstybe. Jo teigimu, jeigu valstybė nugriaus jo namą, jam priklausys kompensacija, tačiau jos jis galės reikalauti tik po visko. Vyras teigė, kad jeigu valstybė griaus jo namą, galėtų iš karto paskaičiuoti ir duoti jam skirtos kompensacijos dydį.
Pavilnių parke ir Seimo narės namas
Keturi namai ir statybų projektai pateko į „juodąjį“ VTPSI sąrašą ir dėl jų buvo kreiptasi į teismą. Tačiau yra ir kitoks - „baltasis“ sąrašas statybų projektų ar namų, dėl kurių aplinkos ministerijos komisija yra nusprendusi, kad jie galimai pažeidžia įstatymus. Tačiau VTPSI, gavusi paaiškinimus į teismą nusprendė nesikreipti.
Į tokią situaciją pateko ir Seimo narė, konservatorė Monika Navickienė. Jai, jos vyrui, teisininkui Mindaugui ir Jonui Andriūnui priklauso Pavilnių parke esantis problemiškas sklypas. Tiesa, pati Seimo narė tik ne taip seniai nusipirko problemiško sklypo dalį iš kitų asmenų ir bėdas tiesiog „paveldėjo“. Dar vienas namas, pasak skelbimų, sklype yra parduodamas iki šiol.
Aplinkos ministerijos komisija nustatė, kad sklype realiai yra trys gyvenamieji namai, kurie visi atrodo identiškai. Didžiausias kuriozas yra tas, kad oficialiai gyvenamasis namas ten turėtų būti tik vienas, likę du pastatai yra ūkiniai. Tai parašyta ir prie namų esančiame skelbime. Be to, iki šlaitų nuo ūkinio pastato atstumas yra 28 metrai, nors turėtų būti 50. Statybos leidimas išduotas 2015 metais, tačiau jo nuspręsta neginčyti teisme.
M. Navickienė DELFI teigė, kad ten iš tiesų yra trys atskiri namai, tačiau ji su vyru įsigijo tą sklypo dalį, kuri yra gyvenamosios paskirties.
„Taip, mes pirkome tik vieną atskirą namą. Mes turime savo sklypo dalį, kur yra gyvenamosios valdos namas. Aš pati žiūrėjau ir sutartį, vyras mano teisininkas. Iš pardavėjų turime visus patvirtinimus, kad yra gyvenamosios paskirties. Dabar mes įrenginėjame namą. Tam name tikrai nėra kitų paskirčių“, - kalbėjo M. Navickienė.
Malonės sulaukė garsios klinikos vadovė
Riešės hodrografiniame draustinyje, Registrų centro duomenimis, yra prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovės Ingos Malinauskienės sklypas.
Aplinkos ministerijos komisija nustatė nemažai galimų pažeidimų sklype: vietoje buvusios sodybos dabar pastatu užstatytas plotas viršija 300 kv. m (nors tai pažeidžia Vilniaus miesto bendrąjį planą), statybos vykdomos už 12 m nuo stataus šlaito (kai leidžiama 50 m). Vis dėlto VTPSI nusprendė šių statybų neginčyti.
Valstybinėje žemėje greta sklypo, po daugiau nei pusės metų patikrinimų, vis dar stovi užtvaras, užtveriantis viešą kelią.
Du namai draustinyje pateko į „baltąjį“ sąrašą
Vienas namas, Registrų centro duomenimis, priklauso automobilių prekybos įmonės vadovui Tautvydui Žilinskui. Namas yra Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje. Aplinkos ministerijos komisija nustatė galimus pažeidimus: kad pastato tūris buvo išdidintas 6 kartus. Atstumas nuo šlaito yra vos 7-11 metrų, nors turėtų būti 50. Statybos leidimas išduotas 2015 metais, jis nebus ginčijamas.
Kitas problematiškas sklypas Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, Registrų centro duomenimis, priklauso Tomui Ivanauskui. Aplinkos ministerijos komisija konstatavo, jog sklype yra tikėtinas reljefo pakeitimas, nors tai draudžiama draustinyje, taip pat galimai neišlaikyti atstumai nuo šlaitų. Visų statinių tūriai buvo išdidinti po kelis kartus. Taip pat ant kelio stovi užtvaras. Statybos leidimas išduotas 2014 metais, projektui pritarė ir parko direkcija. Leidimo teisėtumo VTPSI neginčys.
M. Pakalnis: sulaukime teismų sprendimų
Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, paklaustas, ar buvo pradėti kokie nors tarnybiniai tyrimai prieš savivaldybės darbuotojus dėl neteisėtų leidimų, teigė, kad reikia sulaukti teismų sprendimų.
„Tie leidimai dabar yra ginčijami teisme, mes patys išsiaiškinome, kokie buvo daryti pažeidimai, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą. Pagrindiniai dalykai: tūrių didinimas ir pastatų atstumas nuo šlaitų. Šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas, savivaldybė yra pateikusi paaiškinimus teismui. Ir po to, kai bus teismų sprendimas, tada žiūrėsime“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Paklaustas, kaip jaustis žmonėms, kurie pirma gauna leidimus iš valdininkų, o po to valdininkai juos atima ir grasina griovimu, M. Pakalnis teigė, kad nemano, jog griovimo reikės: „Situacija yra tokia, kad bus vertinamas viešasis interesas: ar reikia griauti, ar reikia palikti. Nemanau, kad viską nugriauti yra vienintelis būdas.“
Paklaustas, kodėl jau bemaž pusę metų savivaldybė neparengia Pavilnių ir Verkių parkų apsaugos reglamento, nors tokius dokumentus turi visi kiti parkai Lietuvoje ir reglamentas galėtų apsaugoti parkus nuo gamtą žalojančių statybų, architektas teigė, kad tai yra sudėtinga: „Nėra taip paprasta, tai yra labai sudėtingas dokumentas, didelės apimties. Manau, kad artimiausiais mėnesiais jis jau bus parengtas. Galbūt dėl švenčių užsitęs ir sausio pradžioje dar jo neturėsime, bet jis yra jau baigiamojoje fazėje.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.