Vilniaus bendruomenės centro direktorė Danguolė Bartkutė "Lietuvos rytui" pateikė čia saugomus panaudotus testus, rodančius neteisingus atsakymus.
Šiame centre veikiančioje narkomanų reabilitacijos grupėje yra profilaktiškai tikrinama, ar jų grupės jaunuoliai vartoja narkotikus. Vaistinėse įsigytų testų rezultatai - prieštaringi. Tą pačią dieną to paties asmens atliktas tyrimas "Seratec" testu rodė, kad narkotikai buvo vartojami, kitas - kad ne.
Vienas šią reabilitacijos grupę lankantis jaunuolis vartoja vaistus kepenų veiklai gerinti, raminamuosius ir antibiotikus. Visi jam atlikti narkotikų vartojimo testai - teigiami.
Tėvai išleido daugybę pinigų medicinos priemonei ir savo sūnaus nė akimirkai nepaliko vieno, kol įsitikino, kad jų sūnus tikrai narkotikų nevartoja.
G.Bartkutė, nebežinodama, kuo tikėti, padarė testą savo dešimties metų dukrai - rezultatas buvo teigiamas. Tik labai atidžiai perskaičiusi instrukciją, moteris suprato, jog testas galėjo reaguoti į acetoną, nes mergaitė gydosi nuo padidėjusio acetono kiekio kraujyje.
Nebevartojantis narkotikų J.P. (pavardė redakcijai žinoma) pateikė savo dienoraštį, kuriame tiksliai nurodyta jo paskutinė narkotikų vartojimo data - 2001 metų birželio 19-oji.
Rugpjūčio 8 dieną savanoriu narkomanų reabilitacijos grupėje dirbantis jaunuolis pasiūlė visiems grupės nariams savanoriškai padaryti narkotikų vartojimo testą. J.P. testo rezultatas parodė, kad jis neva vartojąs amfetaminą.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos ir AIDS centro išplatintoje informacijoje teigiama, kad testo rezultatai būna teigiami, jei amfetaminas vartotas per pastarąsias 72 valandas.
Praėjusią vasarą Lietuvos kariuomenėje buvo kilusi panika, kai, ištyrus vaistinėse įsigytais narkotinių medžiagų nustatymo testais du batalionus, paaiškėjo, kad dauguma karių vartoja narkotikus.
Pagal "Seratec" testus, Panevėžio Karaliaus Mindaugo batalione narkotikus vartojo 55 procentai karių, inžineriniame batalione - 36 procentai.
Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis jokių radikalių priemonių nesiėmė ir iš karto pareikalavo testus pakartoti, nes tokie rezultatai prasilenkė su sveiku protu.
Buvo nutarta palaukti, kol bus gauti muitinėje įstrigę užsakyti Didžiosios Britanijos kariuomenėje vartojami narkotikų nustatymo testai "Quick Screen". Su jais pakartojus tyrimą, Karaliaus Mindaugo batalione vos keli teigiami rezultatai pasitvirtino.
Ištyrus dešimtadalį kariuomenės, pirmiausia naujokų ir privalomosios tarnybos karių, kitu testu, buvo nustatyta, jog 9,53 procento jaunuolių galėjo vartoti narkotikus (192 kariai iš 2015 tirtų).
Laboratorinis tyrimas patvirtino tik du trečdalius įtariamųjų. Vos keturiems kariams nustatyta priklausomybė nuo narkotikų ir jie buvo komisuoti.
Karo medicinos vadas pulkininkas Leonardas Bakaitis kalbėdamas su "Lietuvos rytu" stebėjosi, kad tokie nepatikimi narkotikų vartojimo nustatymo testai parduodami vaistinėse. Apie tyrimo kariuomenėje rezultatus jis iš karto pranešė Sveikatos apsaugos ministerijai.
Tačiau pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pernai rudenį karo medicinos tarnyba buvo priversta įsigyti 300 "Seratec" testų, nes nulėmė mažiausia pasiūlyta kaina - 23,76 lito už testą. Kasetinius Vokietijoje gaminamus "Seratec" testus tiekia bendroji Lietuvos ir Rusijos įmonė "Nabris".
Praėjusiais metais "Nabris" per didmenines vaistų prekybos įmones "Lietuvos farmacija", "Litagra" šalies vaistinėms, ligoninėms, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centrams pardavė daugiau kaip dešimt tūkstančių "Seratec" testų.
Kitos šešios narkotikų vartojimo nustatymo testus Lietuvoje įregistravusios firmos - kelis kartus mažiau. Bendrovės "Nabris" generalinė direktorė Nina Šesternikova teigė, kad didelio pelno bendrovei testai neduoda. Ji tikino nieko nežinojusi apie klaidingus "Seratec" testų rezultatus.
Prie tokio "Seratec" testų populiarumo yra prisidėjusios ir valstybinės institucijos. 2000 metais "Seratec" testus savo lankstinuke "Ką daryti, jei vaikas vartoja narkotikus" reklamavo Visuomenės sveikatos ugdymo centras.
Šiame lankstinuke buvo surašyti septynių "Seratec" testų pavadinimai, juos platinančių vaistinių ir didmeninių firmų pavadinimai, telefonai bei bendrovės "Nabris" telefonai. Pakliuvę į rankas medicininio išsilavinimo neturintiems tėvams ar mokytojams, jie galėjo sudaryti įspūdį, kad "Seratec" testai yra patikimiausi.
1998 metais Lietuvoje įregistravusi Vokietijos gamintojo "Seratec Geselschaft fur Biotechnologie" kasetinius narkotikų testus, bendrovė "Diagnostinės sistemos" smarkiai nusivylė jų rezultatų patikimumu. Prieš pusantrų metų ji atsisakė prekiauti šiais testais.
Šios bendrovės vadybininkė Laima Tiešienė įsitikinusi, kad Lietuvoje didžiausia klaida, kovojant su narkomanija, buvo padaryta leidus laisvai prekiauti testais.
L.Tiešienės manymu, neturintiems medicininio išsilavinimo tėvams neretai būna sunku suprasti instrukciją ir išsiaiškinti, ar dėl vaiko ligos bei vartojamų vaistų testai duoda teisingą atsakymą.
Neteisingas, bet teigiamas testo atsakymas sukelia stiprų psichologinį sukrėtimą ne tik tėvams, bet ir narkotikų vartojimu apkaltintam vaikui.
Dėl šių klaidų testų gamintojai retai sutinka prisiimti atsakomybę ir kokiu nors būdu kompensuoti nukentėjusiems vartotojams moralinę žalą.