– Paanalizuokime kai kurių parlamentarų apsisprendimą balsuoti ar nebalsuoti už S. Skvernelį tokiu aspektu: S. Skvernelis buvo vienas populiariausių politikų Lietuvoje dar iki rinkimų. Daugelis įvairių partijų atstovų prašė jo paramos, ypač prieš antrąjį rinkimų turą, jis kai kuriuos ir parėmė. Pavyzdžiui, rėmė Jurgį Razmą, tačiau jis balsuodamas susilaikė. Taip pat – Mykolą Majauską, kuris taip pat susilaikė. S. Skvernelis rėmė ir Stasį Šedbarą, kuris varžėsi su Remigijumi Žemaitaičiu, tačiau Šedbaras balsavime nedalyvavo, o Žemaitaitis balsavo už Skvernelio kandidatūrą į premjerus. Yra ir daugiau tokių pavyzdžių. Žmogiškai tai atrodo gana keistai. Pone Žemaitaiti, ką manote?
R. Žemaitaitis: Manau, kad tai asmeniniai reikalai ir asmeninės ambicijos. Mūsų frakciją S. Skvernelį pažįsta jau seniai, mūsų partija jį pasiūlė į vidaus ministrus.
– Tačiau Skvernelis agitavo prieš jūsų partija antrajame ture, nors būtent ši partija delegavo jį į ministrus. Galima sakyti, kad Skvernelis jus pametė, o jūs vis tiek jį palaikote?
R. Žemaitaitis: Žmogus nori pamėginti dirbti. Jis gavo žmonių palaikymą. Kita vertus, mes dar nematome nei vyriausybės programos, nei ministrų. Dabar mes suteikiame jam galimybę, tegu įrodo, ką gali. Frakcijoje svarstėme šį klausimą, nuomonės labai skyrėsi. 4 nariai buvo už Skvernelio kandidatūrą, 3 – prieš. Balsavimo metu 5 nariai nubalsavo už. Aš tikrai galiu jausti nuoskaudą dėl to, kaip Skvernelis rėmė mano konkurentą S. Šedbarą. Buvo labai negražių dalykų – straipsnių spaudoje, skambučių policijos pareigūnams ir panašiai, bet dabar asmeniškumų negali būti. Reikia žiūrėti valstybiškai. Jei jis paslys, jį nubaus. O jei mes dabar ginčysimės, ar jis geras, ar blogas premjeras – negi nuo to kas pasikeis? Labai abejoju.
– Pone Landsbergi, situacija jūsų frakcijoje kitokia. Jau minėjau kai kurias Seimo narių pavardes, kurie susilaikė ar balsavo prieš S. Skvernelio kandidatūrą. Jūs pats rinkimų kampanijos metu labai pozityviai pasisakydavote apie Skvernelį, bet nepaisant to, balsavote prieš. Kodėl?
G. Landsbergis: Daugelis mūsų frakcijos narių už Skvernelį pasisako ir šiandien.
– Bet balsuoja prieš?
G. Landsbergis: S. Skvernelis turėjo galimybių sudėlioti svarbiausius strateginius žingsnius, nes po rinkimų jau praėjo nemažai laiko. Bent jau pirmuosius darbus, kaip daroma Jungtinėse Valstijose. Skvernelis pasisakė plenarinio posėdžio metu, frakcijoje, po to vėl posėdžių salėje, bet mes nieko aiškaus taip ir neišgirdome. O kalbant apie R. Žemaitaičio poziciją ir balsavimą, darosi aišku, kas yra tikroji opozicija, o kas – tie patys valdantieji. Skvernelio kandidatūrą palaikė tvarkiečiai, lenkai ir du darbiečiai. Tie patys, kurie valdžioje buvo 4 metus.
– Pone Gentvilai, apie kokią opoziciją mes kalbame? Opozicija kam? Juk opozicija turėtų atsirasti tada, kai yra vyriausybės programa?
E. Gentvilas: Arba tada, kai atsiranda valdančioji dauguma. Tiesą sakant, yra gana keista konstitucinė procedūra, kai pirmiau turi balsuoti už asmenį, pritarti jo teisei suformuoti vyriausybę ir paruošti jos programą ir tik tada balsuojama už vyriausybę ir programą. Nesutinku su kolegomis, kurie sako, kad iš S. Skvernelio neišgirdome jokio turinio. Man asmeniškai jis, kaip žmogus, patinka. Manau, jis man patiks ir baigęs kadenciją. Iš pradžių mūsų frakcija galvojo balsuoti laisvai, tačiau vis dėlto nutarėme nebalsuoti už, nes daug ko iš S. Skvernelio negirdime. Mūsų nuomone, yra per mažai kalbama apie Lietuvos geopolitinę situaciją ir būsimus sprendimus. Be to, paskirtasis premjeras dažnai sako, kad nenori vaidinti užsislaptinusio liberalo. Bet mums ir nereikia, kad Skvernelis būtų liberalas. Mums reikia labai aiškių krypčių, kuriomis judės valstybė. Kol kas apie tas kryptis negirdime, tačiau Skvernelio kaltinti nesinori, nes dar nėra vyriausybės programos.
– Pone Landsbergi, ar nėra tragikomiška situacija, kai frakcijos pasiskelbia opozicija nežinia kam, balsuoja prieš, nors norėtų balsuoti už, tačiau lyg ir nepatogu prieš kažką?
G. Landsbergis: Opozicija yra Ramūno Karbauskio išsakytoms odiozinėms mintims apie valstybės monopolius, apie neadekvatų valstybės kišimąsi į įvairius sektorius ir panašiai. Esu ne kartą pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra rezervuotas ir atsargus žmogus, pasveriantis kiekvieną žodį. Ir šalia yra R. Karbauskis, kuris kaip tikras lyderis brėžia kryptis nesidairydamas į šalis. To paties tikėčiausi ir iš premjero. Reikia drąsos, politinės lyderystės. Tada bus aišku, už ką ir prieš ką premjeras pasisako.
– Grįžkime prie paramos. Kai kurie jūsų partiečiai netgi patys prašė ir gavo Skvernelio paramą antrajame ture. Kad ir Monika Navickienė, kuri tikrai tuo naudojosi, net jos lankstinuke tai buvo akcentuota. O dabar?
G. Landsbergis: Mes taip pat suteikėme paramą ir liberalams, ir valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Taip pat esame ir būsime dėkingi už paramą, kurią gavome. Tačiau šiandien mes kalbame apie valstybės valdymą, apie strategines kryptis.
– Ar nemanote, kad išmintingesnė yra „Tvarkos ir teisingumo“ pozicija?
E. Gentvilas: Prieš antrąjį rinkimų turą buvo daug kalbama apie valstiečių ir žaliųjų bei konservatorių koaliciją. Valstiečiai ir žalieji visur rėmė konservatorius, kurie vienmandatėse apygardose kovojo su liberalais. Bet mes dėl to nesame įsižeidę. Manau, kad formavimas patenkančių į Seimą yra viena, o balsavimas dėl vyriausybės ar premjero – visai kas kita.
G. Landsbergis: Kalbant apie „Tvarkos ir teisingumo“ poziciją, kas galėtų paneigti, kad šios frakcijos parama balsuojant dėl premjero kandidatūros nebuvo padėka už postą, už R. Žemaitaičio palaikymą į Sveikatos apsaugos komiteto vicepirmininkus? Buvo du kandidatai – Antanas Matulas, turintis patirtį sveikatos apsaugos srityje, parengęs daugybę įstatymų ir R. Žemaitaitis. Staiga jis gavo valstiečių paramą.
R. Žemaitaitis: Pone Gabrieliau, jūs man davėte puikų šansą. Opozicija vieningai pasidalino postais, bet jūs dėl savo arogancijos ir naglumo nėjote į derybas nei su liberalais, nei su mumis. Todėl šiandien jūs nesate opozicijos lyderis. O kalbant apie balsavimą, išlikime žmogiški patys sau. Gabrielius su Skverneliu buvo sutarę, kad bus vyriausybė, kad bus jų valdančioji koalicija. Kai vienas kitą rėmė, tiko ir rinkimų programos. O dabar konservatoriai balsuoja prieš. Tai yra dviveidiškumas ir nepagarba žmogui.
G. Landsbergis: Tikrai nenoriu veltis į šią diskusiją. R. Žemaitaitis turbūt stovėjo su žvake, kai mes diskutavome su Skverneliu. Tebūnie. Dar kartą pakartosiu, kad, mano nuomone, A. Matulas yra geresnis sveikatos reikalų žinovas.
– Pone Gentvilai, gal jūs galite paaiškinti, kodėl G. Landsbergis nėra opozicijos lyderis?
E. Gentvilas: Kai aš norėsiu tapti opozicijos lyderiu, aš žinosiu savo veiksmų algoritmą ir pasieksiu, kad tapčiau opozicijos lyderiu. Bet šiandien aš nereiškiu jokių pretenzijų, manau, kad tai konservatorių teisė. Ir prašau: patraukite rankas nuo liberalų, nes dabar skamba kaltinimai ir klausimai, kodėl Gabrielius nėra opozicijos lyderis. To klauskite paties Gabrieliaus ir konservatorių.
– Pone Landsbergi, kaip vertinate situaciją, kai liberalai jūsų nepalaikė siekiant opozicijos lyderio posto?
G. Landsbergis: Manau, mums nepavyko susitarti dėl to, kaip turėtų būti atstovaujama opozicija. Aš dedu tašką.
– Daugiau nesitarsite?
G. Landsbergis: Ne, aš sakau, kad mums nepavyko. Buvo bandyta, kamuolys vis dar liberalų pusėje. Jei reikės, esame pasiruošę laukti jų sprendimo kad ir ketverius metus.
R. Žemaitaitis: Priminsiu, kad opozicijoje yra mūsų frakcija, liberalai ir konservatoriai. Būtų labai malonu, kad Gabrielius Landsbergis būtų kultūringas ir užeitų į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją pasišnekėti. Gal tada sutartume visi trys. Buvo labai gera praktika, kai rotacijos būdu opozicijos lyderiai buvo nuo visų opozicinių frakcijų – vieną sesiją lyderiu buvo socialdemokratai, kitą – darbiečiai, trečią – tvarkiečiai. Labai kultūringai sutarėme. Ir dabar reikia šiek tiek taktiškumo.
– Tačiau Tėvynės sąjungos frakcija, kuri yra daug didesnė už kitas, turbūt su tuo nesutinka?
E. Gentvilas: Manau, kad dėl to diskusija dar nėra pasibaigusi.
G. Landsbergis: Kartoju, kad iki šiol, deja, mes negavome atsakymo iš liberalų.