- Ar parlamentarai bus priversti susirinkti į neeilinę sesiją?
- Tai dar nėra nuspręsta. Gali būti, kad šiemet apsieisime be neeilinės sesijos ir Seimo nariai turės susirinkti tik į eilinę rudens sesiją, kuri, kaip nurodo Konstitucija, prasidės rugsėjo 10 dieną. Tačiau gali būti ir taip, kad prieš tai, rugsėjo 6 dieną, prasidės ir kelias dienas vyks neeilinė sesija, kuri rugsėjo 10-ąją bus pratęsta eiline.
Vis dėlto nėra tokių skubių klausimų, kurie priverstų mus rinktis į neeilinę sesiją. Visi gausūs rudens darbai gali būti atlikti ir eilinėje sesijoje. Jau kitą savaitę, nuo rugpjūčio 24 dienos, Seime prasidės dar vienas politinis sezonas. Parlamentarai rinksis į komitetų, frakcijų posėdžius ir pradės rengtis sesijai. Gyvenimas Seimo rūmuose vėl grįš į įprastas vėžes.
Beje, gali būti, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas posėdžiaus jau šią savaitę. Mat šio komiteto nariai turėtų aptarti situaciją, susiklosčiusią žemės ūkyje dėl nepalankių vasaros orų.
- O Užsienio reikalų komitetas nesirinks svarstyti diplomatinio pašto patikimumo problemos, kaip žadėjo šio komiteto vadovas Justinas Karosas, komentuodamas peripetijas dėl žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės gautų Rusijos kunigaikštienės regalijų atsiuntimo į Lietuvą?
- Matyt, šis klausimas bus svarstomas numatytu laiku surengtame komiteto posėdyje, tai yra kitą savaitę pradėjus normalų darbą. Nebuvo kalbos, kad Užsienio reikalų komiteto nariai rinktųsi į neeilinį posėdį.
Šaukiasi sutarimo
- Rudenį didžiausias Seimo darbas yra biudžeto tvirtinimas. Turint galvoje “margą” Seimą bei birželį įsiliepsnojusias nemenkas aistras dėl šių metų biudžeto pataisų patvirtinimo, galima prognozuoti karštą 2006-ųjų biudžeto svarstymą?
- Biudžeto tvirtinimas visada yra didelis, sudėtingas darbas, lydimas politinių aistrų, diskusijų, tam tikros įtampos.
Tai bus pirmasis visų metų biudžetas, kurį tvirtins dabartinis Seimas, nes pernai šį darbą suspėjo atlikti dar praėjusios kadencijos parlamentarai. Išties Seimas kitoks, tad ir biudžeto svarstymai bus, matyt, kiek kitokie.
Kiek žinau, Finansų ministerija jau baigia derinti kitų metų biudžeto projektą, kuris pasieks Vyriausybę rugsėjį. Vyriausybėje dirba visų keturių valdančiąją koaliciją sudarančių partijų deleguoti atstovai, tad reikia tikėtis, kad valdančiosios partijos jau Vyriausybėje susitars dėl biudžeto rodiklių. Tuomet diskusijų tais klausimais bus mažiau Seime.
Žinoma, ginčai parlamente vis tiek bus. Galbūt neišvengsime ir biudžeto klausimų svarstymo valdančiosios koalicijos politinėje taryboje. Bet man atrodo, kad taryba neturėtų prisiimti Vyriausybės ir Seimo funkcijų. Daugelį klausimų galima suderinti ministrų kabinete ir parlamento valdančiosiose frakcijose, nesikišant politinei tarybai, kuri galėtų užsiimti bendresniais, strateginiais klausimais.
- Kas bus, jeigu Seimas vis dėlto pritars tokiam biudžetui, kuriam nepritaria Vyriausybė, turinti jį vykdyti?
- Mūsų procedūros reikalauja, kad biudžeto pataisoms, kurias teikia Seimo nariai, turi būti gautas Vyriausybės pritarimas, nes ji atsakinga už biudžeto vykdymą. Jeigu Vyriausybė tokioms pataisoms nepritaria, jos vis tiek gali būti priimtos, tačiau už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys, tai yra dauguma visų parlamentarų.
Seimo daugumai priėmus biudžeto pataisas, kurioms Vyriausybė nepritaria, tai galima būtų vadinti netiesioginiu nepasitikėjimo pareiškimu Vyriausybei. Tai būtų blogai, nes galėtų kilti Vyriausybės, o galbūt ir viso Seimo krizė.
Bet tikiuosi, kad, nepaisant gana “margo” dabartinio Seimo, nepaisant visų galimų politinių aistrų, biudžetas bus patvirtintas toks, kokio reikia. Ir Vyriausybė galės produktyviai dirbti toliau.
Tačiau tam reikia visų valdančiųjų partijų sutarimo, didelio išankstinio darbo, rengiant biudžeto projektą, derinant visus interesus.
Turėtų būti pataisyta Konstitucija
- Seime įregistruota nemažai Konstitucijos pataisų. Kurios iš jų gali būti svarstomos ir priimtos ateinantį rudenį ir žiemą?
- Tai - pataisos dėl vicepremjero posto įsteigimo, Seimo narių veiklos kai kurių aspektų, peticijai reikalaujamų parašų skaičiaus sumažinimo nuo 50 tūkstančių iki 30 tūkstančių, dėl euro įvedimo.
Taip pat turėtų būti svarstomos, tačiau galbūt tik pavasarį ar net kitą rudenį priimtos Konstitucijos pataisos dėl naujo savivaldos modelio, įvedant tiesioginius merų rinkimus. Gali būti pradėtos labai konkrečios diskusijos dėl galimybės piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
- Pasigirdo kalbų, kad gali būti keičiamas Konstitucijoje nustatytas Valstybės gynimo tarybos pavadinimas, jos kompetencija ir sudėtis.
- Man atrodo, taip, kaip Konstitucijoje suformuluota dabar, nustatyta tvarka yra tinkama. Valstybės gynimo taryba gali normaliai dirbti, nes, nors Konstitucijoje surašytos pagrindinės jos funkcijos ir sudėtis, kartu leidžiama tas funkcijas ir sudėtį praplėsti įstatymu ar Prezidento dekretu. Tad tikrai nėra reikalo skubiai imtis Konstitucijos pataisos, kuri pakeistų tarybos pavadinimą ar jos sudėtį.
Generalinio prokuroro kandidatūra dar nežinoma
- Kokie dar didesni darbai laukia Seimo šį rudenį?
- Seimo nariams reikės pradėti svarstyti Euro įvedimo įstatymą. Kuo anksčiau mes jį priimsim, tuo bus geriau.
Ne vieną svarbų įstatymą kaip visada pateiks Vyriausybė. Tarp jų bus ir eurointegracinių. Gali būti, kad turėsime spręsti “Mažeikių naftos” reikalus, gamtinių dujų kainas reguliuojančius įstatymus.
Tikriausiai bus pradėtas svarstyti naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymas. Turėtų būti patvirtintas naujas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Neabejotina, kad spręsime ir kitus reikalus. Pavyzdžiui, rudenį Seimo laukia kai kurie kadrų klausimai - naujo generalinio prokuroro ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus vadovo paskyrimas.
- Gal jau teko girdėti, kas galėtų būti siūlomas į generalinius prokurorus?
- Kalbėjausi su Prezidentu apie numatomus darbus, paklausiau ir apie tai. Jis tvirtino, kad kandidatų dar ieško ir nėra apsisprendęs, ką pasirinkti. Tai, matyt, paaiškės tik rugsėjį.