„Artimiausias iššūkis – 2017 m. valstybės biudžetas. Pasak prezidentės, jis turi atspindėti ir socialinius poreikius, ir valstybės galimybes bei nepažeisti fiskalinės drausmės“, - sako M. Ligė.
Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, tačiau pateiktame kitų metų biudžeto projekte valdžios sektoriaus finansų deficitas sudaro 0,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Iš jų 0,6 proc. sudaro išlaidos, susijusios su socialinio modelio, tarp jų ir Darbo kodekso, taikymu ir įgyvendinimu.
Naujoji Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota valdžia ketina atidėti ir Darbo kodekso, ir viso socialinio modelio įsigaliojimą, tačiau formalus sprendimas dėl atidėjimo termino nėra priimtas. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra kalbėjęs apie galimybę Darbo kodeksą atidėti pusei metų, likusią socialinio modelio dalį – net metams.
Naujas Darbo kodeksas, po prezidentės pataisų atmetimo, Seime buvo truputį pataisytas, bet ne iš esmės. Todėl svarstomos galimybės peržiūrėti jo nuostatas iš naujo, kad profesinės sąjungos ir darbdaviai galėtų išdėstyti savo nuogąstavimus bei pasiūlymus.
Prezidentės patarėjas M. Lingė taip pat paragino Seimą kuo skubiau imtis Darbo kodekso subalansavimo ir užtikrinti ne tik modernesnius darbo santykius, bet ir žmonių saugumą.
Po susitikimo su prezidente V. Pranckiečio buvo klausiama apie darbdavių pasiūlymą kelti darbo užmokestį, jei būtų paisoma jų noro reguliuojant darbo santykius.
Tokį siūlymą Valstiečių ir žaliųjų sąjungai išsakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas. Tiesa, siūlymo esmė nėra apibrėžta, bet ji signalizuoja, jog darbdaviai norėtų laisviau priimti ir atleisti darbuotojus, kaip tai buvo numatyta socialdemokratų priimtame Darbo kodekse.
Ar V. Pranckietis įsitikinęs, kad darbdaviai laikytųsi pažado pakelti algas?
„Tikėtina, kad taip. Šiuo metu Darbo kodeksas yra pataisytas lapkričio 3 dieną. Daug jau ten pataisų įdėta. Darbdaviai pasisako, kad jie gali pakelti algas, tada išlieka daug mažiau neišspręstų klausimų Darbo kodekse. Dar nėra tokio sutarimo. Kaip žinote, Vyriausybė bus tik formuojama, ji tą turėtų padaryti. Darbdaviai irgi visiškai nėra konsoliduoti į vieną vietą, yra keletas atstovaujančių organizacijų, todėl negalime atsakyti ir už darbdavius, priimti darbdavių nuomonę kaip galutinę, kad taip, jie tą darys. Bet jūs patys matėte ir patys skelbėte viešoje erdvėje, kad tai yra daroma. O kai bus suformuota Vyriausybė, bus kam ir derėtis iki galutinio sprendimo", - sako V. Pranckietis.
„Mes turime, galų gale, pasitikėti kuo nors. Jeigu tai būtų pasirašyta, tikėtina, kad tai įvyktų“, - nusprendė Seimo pirmininkas.
Pasiūlė reformuoti VRK ir VTEK
Šalies vadovė atkreipė V. Pranckiečio dėmesį ir į naujos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) formavimą, sakydama, kad iš naujos komisijos tikimasi atsinaujinimo ir efektyvios rinkimų organizavimo tvarkos užtikrinimo.
Dabartinė VRK buvo sulaukusi kritikos, kai ėmėsi analizuoti žiniasklaidos straipsnius ir spręsti, kurie iš jų galėtų būti traktuojami kaip neatlygintina politinė reklama, nors kilo abejonių, ar ši komisija turi reikiamos kompetencijos specialistų. VRK sulaukė kritikos ir dėl uždelstų pirmojo rinkimų turo rezultatų paskelbimo, nors tai savaime sudėtinga procedūra, mat skaičiuojami balsai ir vienmandatėse apygardoje, ir daugiamandatėje, kurioje kandidatai reitinguojami pagal pirmumo balsus.
V. Pranckietis teigia, kad „visos komisijos turėtų būti politiškai nesusijusios", tačiau jis negalėjo atsakyti, kaip reiktų keisti Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimą reglamentuojančius teisės aktus.
Pasak M. Lingės, šalies prezidentė tikisi principingo Seimo požiūrio ir į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK), kuri nagrinėja politikų ir valstybės tarnautojų interesų painiavas.
„Parlamentas turi visus įrankius depolitizuoti šios komisijos darbą ir atstatyti jos reputaciją visuomenės akyse“, - teigia M. Lingė.
Pasak patarėjo, Seime yra pradėtų ir nebaigtų svarstyti labai svarbių įstatymų: ilgą laiką svarstomas Vaiko teisių apsaugos įstatymas, į Viešųjų pirkimų įstatymą vėluojama perkelti kai kurias Europos Sąjungos direktyvas, stagnuoja Valstybės ir savivaldybių įmonių, Biudžetinių įstaigų įstatymai, kuriais esą būtina apriboti šių įmonių ir įstaigų vadovų kadencijas.
„Respublikos prezidentė ir jos komanda pasirengę visada padėti ir konstruktyviai bendradarbiauti", - sako M. Lingė.