Savo ruožtu paveldosaugininkai ramina, kad yra kiek kitaip: parduodamame sklype kapo nėra, į sklypą patenka tik dalis kapavietės apsaugos zonos, kuriai nustatyti paveldosauginiai reikalavimai.
Apie Vėliučionių žudynių vietą DELFI rašė jau ne kartą. Čia, prie Plikojo kalno, rugsėjo 23 d. iniciatyvos „Čia guli mūsiškiai“ metu pagerbtos žudynių aukos.
1941 m. rugsėjo 22 dieną čia buvo nužudyti 1159 žmonės – Vilniaus ir aplinkinių miestelių žydai – vyrai, moterys ir vaikai. Jie buvo suvaryti į Vėliučionių internatą, jame laikomi kelias dienas, paskui nuvesti į žudynių vietą ir per kelias valandas sušaudyti.
Lapkričio 1 d. nuvykusi uždegti žvakutės į Vėliučionių masinę kapavietę, R. Vanagaitė išvydo skelbimus apie parduodamą žemę. Pusę 6,5 ha sklypo sudaro miškas, kuriame yra masinių žudynių vieta, kitą pusę – pieva.
R. Vanagaitė iškart paskambino nurodytu numeriu ir pasiteiravo, ar teritorijoje galima statyti namą. „Paklausiau savininko, ar žino apie ten esančius kapus, man atsakė, kad ten nieko rimto nėra – keletas kapų ir mažas paminkliukas“, – DELFI kalbėjo R. Vanagaitė.
„Manau, Lietuvoje valstybinės žemės pakankamai daug, kad nebūtų privatizuojamas sklypas, kuriame – masinė kapavietė. Tuo labiau, kai niekas nežino, kokio dydžio masinė kapavietė, koks jos plotas – liudininkų juk nėra, visi po žeme“, – aiškina R. Vanagaitė.
R. Vanagaitės manymu, reikia turėti pagarbos aukoms ir sklypai neturėtų būti formuojami ten, kur ilsisi 1159 žmonės. Jos aiškinimu, sklypo plane kapas pažymėtas klaidingai. „Didžiulė nepagarba mirusiems. Dar ir Paneriuose yra valstybinės žemės – gal tai kitas žingsnis?“, – ironizuoja pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad taip kenkiama Lietuvos įvaizdžiui. Štai, sako ji, Kauno tvirtovės VII fortas buvo privatizuotas, čia rengiami vakarėliai, alpinistai laipo ant Kauno IX forto. „O dabar dar ir sklypą su visais palaikais gali nusipirkti už 35 tūkst.“, – pyksta pašnekovė.
Už žemę Vladas nori 35 000 eurų, Registrų centras sklypą įvertino 32 tūkst. eurų. Su sklypą parduodančiu Vladu DELFI nepavyko susisiekti: jo telefonas išjungtas.
Paveldosaugininkas: kapas į sklypą tikrai nepatenka
Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vedėjas Renaldas Augustinavičius ramina, kad viskas ne taip, kaip pasakoja R. Vanagaitė.
„Masinė kapavietė 100 proc. nepatenka į tą žemės sklypą. Pati kapavietė – už žemės sklypo ribų, ten patenka tik kapavietės apsaugos zona. Taip yra pagal Nekilnojamojo turto registro ir Kultūros vertybių registro duomenis“, – DELFI sakė R. Augustinavičius.
Kapavietės apsaugos zona reiškia, kad teritorijai galioja paveldosauginiai reikalavimai. Jei žemės savininkas šioje zonoje norės vykdyti ūkinę veiklą, pavyzdžiui, statyti, turės gauti departamento sutikimą.
Tačiau R. Vanagaitės tai neįtikina. „Kokio dydžio kapas, nėra žinoma. Kapas su 1159 žmonių palaikais gali būti įvairaus ploto, kas žino, kokio ilgio tranšėja. Manau, valstybė turi pakankami daug valstybinės žemės, kad nebūtų rizikos užlipti ant žmonių kaulų“, – savo laikosi R. Vanagaitė.
Pasak R. Augustinavičiaus, teritorijos ribos nustatytos pagal turimus istorinių tyrimų duomenis. „Jei kažkas turi papildomų istorinių duomenų, jo, kaip piliečio, pareiga pateikti Kultūros paveldo departamentui“, – sako jis. Specialisto aiškinimu, jei atsirastų papildomų duomenų, teritorijos ribas būtų galima patikslinti.
Holokausto vietos, kaip ir visos kapinės, priklauso savivaldybėms. Specialisto aiškinimu, apsaugos zonoje privačių sklypų būti gali. Juk, sako jis, ir aplink kapines yra pastatų.
DELFI jau rašė apie iš Vėliučionių kapavietės išsigelbėjusio Iciko istoriją. . 1941 m. rugsėjo 21-ąją jis išsigelbėjo išlipęs iš po lavonų krūvos. Iciko teigimu, šioje vietoje buvo nužudyti daugiau nei 1159 žydai, gal net penki tūkstančiai. Prieš tai žydai buvo saugomi ne tik kolonijos kieme, bet ir arklidėse, ir šalia esančiuose kareivinių barakuose.
Šaudymo metu sužeistas į koją, Icikas krito į duobę, prarado sąmonę ir buvo užverstas kitais lavonais. Pirmąją žudynių dieną, sutemus, žudikai išvažiavo, ir duobė nebuvo saugoma. Icikas, gulėdamas duobėje, atgavo sąmonę, pajuto kad labai šalta ir beveik nuogas išsikapstė iš po lavonų. Tą naktį jis ėjo nuo namo prie namo, prašydamas prieglobsčio. Žmonės bijojo jį įsileisti, bet vienuose namuose Icikui davė drabužius. Iciko tėvai ir brolis liko duobėje.
Sklypą suformavo suderinę
Praėjusiais metais sklypą laisvoje valstybinėje žemėje Vėliučionyse suformavusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) DELFI atsakė, kad žemės sklypas suprojektuotas suderinus su Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriumi.
„Pažymime, kad pastabų dėl suprojektuoto žemės sklypo nepateikta“, – teigiama NŽT atsakyme. Pasak NŽT, žemės sklypo planas taip pat buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Šis, būdamas atsakingas už kultūros paveldo objektų priežiūrą, nurodė, kad žemės sklypo daliai taikomi paveldosauginiai reikalavimai.
NŽT atkreipia dėmesį, kad minėto žemės sklypo daliai nustatytas ir įregistruotas apribojimas – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Apsaugos zona taikoma 0,1050 ha plotui.
Pagal Kultūros paveldo registro skelbiamus duomenis, kultūros objekto – Naujosios Vilnios ir Turgelių žydų žudynių vietos ir kapo – teritorijos plotas sudaro 1382 kv. m. Objekto vieta pažymėta Kultūros vertybių žemėlapyje. Pagal Registrų centro duomenis, žemės sklypas šiam objektui nėra suformuotas.