DELFI jau rašė apie šio daugiabučio netoli jūros, Užkanavės gatvėje, Palangoje istoriją. Senas 300 kv. m pastatas virto į beveik 1000 kv. m „prabangią vieno buto vilą“, žinoma, „viloje“ atsirado projekte nenumatytos vidinės pertvaros butams, atskiri įėjimai, pradėta prekiauti būstais dar nepastatytame name, o visos valstybinės institucijos negalėjo padaryti nieko, kad suvaldytų įžūlų statytoją.
Teismas panaikino statybos leidimą, dalį pastato teks nugriauti
Vis dėlto, kol kas kovą su vienbučio pavertimu daugiabučiu laimėjo aktyvi Palangos bendruomenė ir kaimynai, kurie neapsikentę valstybinių institucijų neveiklumo kreipėsi į teismą ir jiems sprendimas buvo palankus.
Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą panaikinti 2014-05-26 Palangos savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą naujo statinio statybai adresu Užkanavės g. 28A.
Taip pat įpareigojo atsakovus UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nugriauti pastato dalis: viršutinį (mansardinį) ir antrąjį aukštus, kitoje vietoje perstatyti viršutinį (mansardinį) aukštą įrengiant dalį plokščiojo stogo virš antrojo aukšto, kitą dalį - nenaudojamos mansardos su šlaitiniu stogu.
Teismas konstatavo, kad statomas objektas yra daugiabutis, tačiau statytojai šį sprendimą dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Palangos savivaldybė: neišduoti leidimo nebuvo priežasties
Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas, paklaustas kaip vertina teismo sprendimą pripažinti Palangos svaivaldybės išduotą statybos leidimą neteisėtu, teigė, kad neišduoti leidimo nebuvo priežasties.
„Atkreiptinas dėmesys, kad statybą leidžiantis dokumentas vienbučiam gyvenamajam namui Užkanavės g. 28 A buvo išduotas įvertinus tai, kad numatoma statyba atitiko žemės sklypo detaliojo plano sprendinius bei Statybos techninius reglamentus, gauti visų atsakingų institucijų suderinimai, tad nebuvo priežasties neišduoti statybą leidžiančio dokumento.
Ar statybos metu neatsirado nukrypimų nuo projekto, kontroliuoti privalo ne Savivaldybė, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir, jei nustatomi pažeidimai, ši institucija turi imtis priemonių teisės aktų nustatyta tvarka“, - komentavo V. Korsakas.
VTPSI manė, kad viskas yra gerai
Pasak V. Korsako, Palangos savivaldybės tarybai kilus įtarimų, kad 9 adresais (tarp jų – ir Užkanavės g. 28 A) vietoje vienbučio pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2014 m. vasarą kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Aplinkos ministeriją bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei paprašė pagal kompetenciją ištirti, įvertinti nurodytus pažeidimus ir priimti sprendimus dėl jų pašalinimo.
VTPSI, atlikusi statybų Užkanavės g. 28A patikrinimą, nustatė, kad statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Patikrinimo metu buvo nustatyti tik neesminiai vidaus statybos nukrypimai nuo statybos projekto, tad statytojams buvo nurodyta juos pašalinti. 2014 m. lapkritį vykdomo patikrinimo metu ši institucija nustatė, kad privalomas nurodymas įvykdytas – nustatyti pažeidimai pašalinti, tad nėra pagrindo stabdyti Užkanavės 28A vykdomas statybas.
2015 m. vasarį Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą.
Ne pirmas toks statytojo projektas apylinkėse, ketina skųsti teismo sprendimą
Nors Palangos savivaldybės statybos leidimas buvo išduotas individualiam namui, internete plito reklamos, kuriose matoma, kad daugiabutyje parduodami 24 butai. Reklamose buvo skelbiama, kad butai yra nuo 35-42 kvadratinių metrų, jų kaina 149-289 tūkstančiai litų. Šios reklamos buvo pateiktos ir teismui.
Daugiabutį vietoj vienbučio namo iš pradžių statė įmonės UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Ramiga“. „Kauno būstų“ vienintelis akcininkas ir vadovas, Registrų centro duomenimis, yra Povilas Loda.
„Kauno būstai“ yra įvykdę ne vieną abejotiną objektą Palangoje, panašu, kad įmonė rado niša, kaip statyti daugiabučius, taupant lėšas ir išvengiant didesnių mokesčių. Vienas žinomiausių „Kauno būstų“ statytas objektas apylinkėse – „Malūnų vilos“. Tai didžiulis namų kompleksas, kuriame vienu metu buvo užregistruota per 400 bendrasavininkių, nes gyventojai nusipirko ne butus, o poilsio paskirties patalpas.
Tiesa, „Kauno būstų“ vadovas P. Loda pats anksčiau žiniasklaidoje teigė statinį jau pardavęs ir nesukantis galvos dėl to, kur būstus nusipirkę gyventojai parkuos savo automobilius arba kaip bus su jų atliekų išvežimu, kai oficialiai pastatas skirtas tik vienai šeimai.
Registrų centro duomenimis, sklypas dabar priklauso įmonei UAB „Financial Way“. Ši įmonė, Registrų centro duomenimis, turi vienintelį akcininką, vadovą ir vos vieną darbuotoją Andrių Ivanovą. Jis DELFI teigė, kad teismo sprendimo nekomentuos, tačiau ketina jį skųsti.
Esminė vienbučių-daugiabučių bėda – parkavimas
Esminė vienbučių pavertimo daugiabučiais problema yra automobilių parkavimas. Oficialiai statant daugiabutį privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą, statant vienbutį, verslininkai tokio reikalavimo išvengia. Taip pat problemų kyla su atliekų išvežimu, priešgaisriniais reikalavimais.
Šiuo atveju kaimynai nerimavo, kaip bus su parkavimu, nes kol kas automobilių stovėjimo vietų iš viso nėra įrengta, bendrai sklype numatytos vos 4 parkavimo vietos. Be to, statant daugiabutį būtini visai kitokie priešgaisriniai reikalavimai nei statant namą vienai šeimai, nes pastate vienu metu gali būti kur kas daugiau žmonių, kurie gaisro atveju turėtų galėti evakuotis.
Tačiau patikrinimą sklype atlikusi VTPSI nustatė tik neesminius nukrypimus nuo projekto. Palangos bendruomenę papiktino ir VTPSI pozicija teisme.
„Buvo tikras akibrokštas, kai šį rugsėjį, VTPSI atstovauti savo kaip trečiojo asmens pozicijų, ieškovų pusėje, delegavo savo teisininkę iš centrinio skyriaus, kuri teisėjo paklausta, ką žino apie Aplinkos ministerijos veiksmus, sprendžiant vienbučių virsmą daugiabučiais, pastaroji atsakė - kad nieko apie tai negirdėjo. Ji nieko nežinojo apie AM jau metus veikiančią tikslinę darbo grupę ir parengtus bei patvirtintus teisės aktus. Štai tokia VTPSI atstovų kompetencija“, - pasakojo Palangos bendruomenė.
Gyventojai pirktų butą, bet gautų tik dalį
Gyventojai, pirkdami būstus tokiuose vienbučiuose-daugiabučiuose rizikuoja patekti į didžiules žabangas ir oficialiai net neturėti atskiro turto.
Namo naujakuriai oficialiai taptų tik vieno buto bendrasavininkiais ir net neturėtų savo buto, o valdytų tik vieną buto dalį. Statytojai, pardavinėdami butus dvibučiuose arba vienbučiuose pastatuose, niekuomet nenaudoja pačios sąvokos „butas“, jie savo svetainėse rašo ir naudoja sąvoką „būstas“.
Pardavėjai negali naudoti sąvokos „butas“, kai visas statinys oficialiai susideda iš dviejų ar vieno buto, todėl vartodami sąvoką „būstas“, jie iš tiesų turi omeny tik kažkokią dalį name esančio buto. Taip „būstus“ nusipirkę žmonės teisiškai tampa vieno buto bendrasavininkiais.
Tokia verslo schema gudraujant žodžiais buvo pastebėta jau seniai, o pirkėjai dažnai tik nusipirkę „būstus“ supranta, į kokią situaciją pateko.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.